Atitinkamas sprendimas bus priimtas „artimiausiu metu“, savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. Šis pranešimas pasirodė po to, kai D. Trumpas užsipuolė Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą, viešai sukritikavusį JAV karinę operaciją prieš Iraną.
F. Merzas „nežino, ką kalba“, antradienį apie Vokietijos lyderį rašė D. Trumpas. „Nenuostabu, kad Vokietijai taip blogai sekasi tiek ekonomikos, tiek kitose srityse!“, – pridūrė JAV prezidentas.
Jis taip pat apkaltino F. Merzą tuo, kad šis neprieštarauja, jog Iranas turėtų branduolinį ginklą.
Trečiadienį kalbėdamas Berlyne F. Merzas pasakė, kad jo santykiai su Trumpu „išlieka – bent jau mano nuomone – tokie pat geri kaip ir pirma“. „Mes vis dar vedame konstruktyvias diskusijas“, – tvirtino jis.
D. Trumpas buvo pagrasinęs sumažinti Vokietijoje dislokuotų JAV karių skaičių dar per pirmąją savo kadenciją, trukusią nuo 2017 iki 2021 m.
Remiantis JAV kariuomenės balandžio vidurio duomenimis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 86 tūkst. JAV karių, iš kurių apie 39 tūkst. yra Vokietijoje. Vykstant karių rotacijai ir pratyboms bei dėl kitokių priežasčių šis skaičius nuolat kinta.
Kovo mėnesį D. Trumpas patikino F. Merzą, kad JAV pajėgos liks Vokietijoje
Kovo mėnesį F. Merzas sakė, kad D. Trumpas jį patikino, jog JAV ketina išlaikyti savo karines pajėgas Vokietijoje. „Tai gera žinia, nors nieko kito aš ir nesitikėjau“, – po susitikimo su D. Trumpu Vašingtone sakė kancleris.
Atsižvelgiant į D. Trumpo kritiką Europos atžvilgiu, pastaruoju metu spėliota, kad jis gali išvesti JAV karius iš Vokietijos. Ar JAV prezidentas pažadėjo, kad JAV kontingentas išliks tokio dydžio, kokio yra dabar, F. Merzas nepasakė.
Jau dešimtmečius Europoje veikia dešimtys didelių JAV karinių bazių, kurios turi milžinišką reikšmę JAV operacijoms visame pasaulyje, įskaitant Artimuosius Rytus. Čia dislokuotos karinės pajėgos, ginklai, laivai ir orlaiviai, iš šių bazių valdomi dronai, jose gydomi sužeisti kariai.
Vokietijoje veikia JAV Europos vadavietė (EUCOM) Štutgarte ir Ramšteino oro bazė vakariniame Reino krašte-Pfalce, kur yra ir JAV oro pajėgų centras. JAV taip pat turi svarbių bazių Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
2025 m. pabaigoje JAV Kongresas priėmė saugumo mechanizmą, pagal kurį Europos vadavietės atsakomybės zonoje nuolat dislokuotų pajėgų skaičius ilgiau nei 45 dienas negali būti mažesnis nei 76 tūkst. karių.
Po to, norint toliau mažinti pajėgų skaičių, reikėtų įvykdyti tam tikrus atskaitomybės reikalavimus.
Karių dislokavimas Europoje atitinka JAV interesus
D. Trumpui pagrasinus sumažinti karių skaičių Vokietijoje, Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pabrėžė, kad JAV pajėgų dislokavimas Europoje atitinka Vašingtono interesus.
ES atstovė spaudai Anitta Hipper pažymėjo, kad Jungtinės Valstijos yra „svarbios partnerės, prisidedančios prie Europos saugumo ir gynybos“.
„JAV karių dislokavimas Europoje taip pat atitinka JAV interesus, nes prisideda prie jų pasaulinio vaidmens“, – pridūrė ji.
Kilus ginčui su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dėl Irano karo, D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę sumažinti savo karių dislokavimo apimtis.
Tai naujausias ginčas, nuteikęs D. Trumpą prieš Vašingtono Europos NATO sąjungininkes, nes JAV lyderis jau širsta dėl jų reakcijos į jo ataką prieš Iraną.
Tvyrant nuogąstavimams dėl D. Trumpo įsipareigojimo NATO ir Rusijos karo prieš Ukrainą, Europa padidino išlaidas gynybai.
„Mūsų NATO sąjungininkės taip pat didina išlaidas gynybai precedento neturinčiu tempu“, – tvirtino A. Hipper.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Vokietija paskelbė, jog ateinančiais metais jos gynybos biudžetas padidės tris kartus.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
