Arkikatedros tyrimams vykdyti suburta darbo grupė pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus, praneša Vyriausybė.
„Prieš pradedant išsamius Vilniaus arkikatedros tyrimus, ministrės pirmininkės sudaryta darbo grupė pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus. Pažymėta būtinybė tikrinti visas moksliškai pagrįstas hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos, tačiau, kaip akcentuoja mokslininkai, pernelyg skuboti ir neatsargūs invaziniai tyrimo metodai gali sukelti žalą itin jautrioje arkikatedros aplinkoje“, – teigiama pranešime.
Darbo grupei iškeltas uždavinys parengti ilgalaikių Vilniaus arkikatedros tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų programą. Ketvirtadienį vykusiame posėdyje buvo išsakyti jos rengimui aktualūs siūlymai, pristatyta iki šiol vykdytų arkikatedros tyrimų ir turimų žinių visuma. Taip pat Kultūros paveldo departamentui pavesta įvertinti mokslininkų apibrėžtas rizikas dėl invazinių tyrimų metodų taikymo tikrinant versijas apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų vietą ir pateikti pasiūlymus.
„Paradoksalu, kad vienas reikšmingiausių valstybės istorinės atminties simbolių, Vilniaus arkikatedra bazilika, yra tiek menkai pažintas slėpinys, iki šiol stokojęs nuodugnių tyrimų. Taisant šią spragą, kaip pažymi darbo grupės suburti mokslininkai ir specialistai, vis dėlto svarbu laikytis duomenimis pagrįsto atsargumo labai jautrioje arkikatedros aplinkoje. Nėra abejonių, kad precedento neturintys kompleksiniai, tarpdisciplininiai tyrimai leis visuomenei kur kas geriau pažintį šią nepaprastos istorinės svarbos vietą“, – pranešime cituojama premjerės patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė.
Teigiama, jog užbaigus šiuo metu įgyvendinamus neinvazinius mūro tyrimus, tolesnes spėjamų palaidojimo vietų paieškų kryptis galėtų apibrėžti Kultūros paveldo departamentas kartu su paveldosaugininkais, mokslininkais ir Vilniaus Arkivyskupijos atstovais.
Darbo grupei pavesta iki liepos 1 d. turės parengti Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių mokslinių tyrimų bei su jais susijusių apsaugos ir tvarkybos darbų plano projektą, įvertinti preliminarų lėšų poreikį ir galimus finansavimo šaltinius. Taip pat turės būti pateikti siūlymai, kaip moksliškai patikrinti hipotezę dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietos Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
ELTA primena, kad balandį restauratorius Saulius Poderis pranešė turintis įrodymų, kad per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos bei Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
Pasak jo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Jie esą čia gali būti ir dabar, o kad būtų identifikuoti, dėl tyrimų reikia tartis su Ukrainos ekspertais.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
