Kamilė Lukauskytė
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė ilgą ir griežtais pareiškimais pažymėtą kalbą, kurioje daug dėmesio skyrė Europai, NATO ir karui Ukrainoje.
Kalbėdamas tarptautiniame „Valdai“ diskusijų klube jis tikino, kad Rusija neplanuoja pulti Europos valstybių. Tačiau beveik tuo pat metu perspėjo, kad Maskvos atsakas į, jos vertinimu, keliamas grėsmes gali būti itin griežtas.
Ypač daug dėmesio sulaukė jo žodžiai apie galimą tiesioginį susidūrimą su Europos NATO valstybėmis ir Kaliningrado sritį.
Europai pasiuntė griežtą perspėjimą
V. Putinas savo kalboje apkaltino Europos valstybes didinant įtampą ir visuomenėje kuriant Rusijos grėsmės vaizdinį.
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Maskva atidžiai stebi Europos militarizaciją ir neketina ignoruoti veiksmų, kuriuos pati Rusija laiko grėsme savo saugumui.
Jis taip pat leido suprasti, kad atsakas priklausytų nuo konkrečių Europos valstybių veiksmų.
Putinas tvirtino, kad Rusijos reakcija į grėsmes būtų stipri ir kad dėl to neturėtų kilti abejonių.
Tai buvo vienas griežčiausiai nuskambėjusių jo kalbos epizodų.
Kartu tikino Europos pulti neketinantis
Nepaisant grasinančios retorikos, V. Putinas kartu kartojo, kad Rusija neketina pradėti karo prieš Europos valstybes.
Jis atmetė Vakaruose skambančius perspėjimus, kad Rusija ateityje galėtų išbandyti NATO kolektyvinės gynybos sistemą.
Maskva tokius perspėjimus vadina nepagrįstais.
Tačiau Europos valstybių ir NATO pareigūnai savo ruožtu Rusiją vertina kaip ilgalaikę saugumo grėsmę, o dalis Europos žvalgybos ir gynybos institucijų perspėja, kad Rusijos karinių pajėgumų atkūrimą būtina stebėti itin atidžiai.
Todėl abi pusės dabartinę saugumo situaciją interpretuoja labai skirtingai.
Prakalbo ir apie Kaliningradą
Ypač daug dėmesio V. Putinas skyrė Kaliningrado sričiai – Rusijos teritorijai, esančiai tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Pastaruoju metu Maskva vis garsiau kalba apie tariamą grėsmę šiam regionui.
Rusija tvirtina turinti informacijos apie galimus NATO veiksmus, kuriais esą galėtų būti mėginama izoliuoti Kaliningradą.
NATO tokius teiginius atmeta ir pabrėžia, kad Aljansas yra gynybinis.
Putinas pareiškė, kad tiesioginio Rusijos teritorijos, įskaitant Kaliningradą, puolimo atveju būtų svarstomas visų Rusijos turimų ginklų panaudojimas.
Nors jis konkrečiame sakinyje neįvardijo, kokie ginklai būtų pasirinkti, platesniame Maskvos perspėjimų kontekste Rusija yra aiškiai minėjusi ir savo branduolinį arsenalą.
Kalbėjo apie pavojingą ribą
Rusijos prezidentas taip pat perspėjo apie nekontroliuojamos eskalacijos pavojų.
Jo teigimu, nuolatinis vis griežtesnių veiksmų ir atsakomųjų priemonių ciklas gali pasiekti tašką, kai situacijos suvaldyti nebebus įmanoma.
Putinas akcentavo ir pasaulio branduolinius arsenalus, sakydamas, kad negalima būti visiškai tikriems, jog tokie ginklai niekada nebus panaudoti.
Tai nėra pirmas kartas, kai nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Maskva viešai primena apie savo branduolinius pajėgumus.
Pripažino Ukrainos smūgių žalą
Kalboje V. Putinas palietė ir Ukrainos smūgius Rusijos energetikos infrastruktūrai.
Jis pripažino, kad atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus turėjo ekonominių pasekmių.
Pasak jo, jų poveikis siekia maždaug 1 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto.
Maskva teigia į Ukrainos smūgius atsakanti tuo pačiu.
Tuo metu Ukraina Rusijos energetikos infrastruktūrą laiko svarbia karo ekonomikos dalimi ir argumentuoja, kad smūgiais siekia mažinti Maskvos galimybes finansuoti bei aprūpinti savo karinę kampaniją.
Europos gamyklų pulti dabar esą neplanuoja
Putinas sureagavo ir į diskusijas apie Europoje esančias ginklų gamyklas, kurių produkcija tiekiama Ukrainai.
Rusijos prezidentas tvirtino, kad Maskva neketina artimiausiu metu pulti tokių objektų Europos teritorijoje.
Vis dėlto jo kalboje išliko perspėjimas dėl Vakarų paramos Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiams Rusijos teritorijoje.
Maskva tokią pagalbą traktuoja kaip vis didesnį Vakarų įsitraukimą į karą.
NATO valstybės savo ruožtu pabrėžia Ukrainos teisę gintis nuo Rusijos pradėtos invazijos.
Įtampa niekur nedingo
Naujausia V. Putino kalba pasiuntė dvi skirtingas žinutes.
Viena vertus, Rusijos prezidentas kartojo, kad Maskva neplanuoja pulti Europos ir norėtų taikaus sambūvio.
Kita vertus, jis grasino itin griežtu atsaku, jeigu Rusija ar jos teritorijos būtų tiesiogiai puolamos, ir dar kartą priminė apie Maskvos turimus strateginius ginklus.
Todėl jo pareiškimai savaime nėra įrodymas, kad Rusija ruošiasi artimiausiu metu pulti Lietuvą ar kitą NATO valstybę.
Tačiau viena Putino žinutė Europai buvo nedviprasmiška – Maskva dabartinę situaciją vadina pavojinga ir perspėja, kad tiesioginio konflikto su NATO atveju būtų pasirengusi imtis pačių griežčiausių priemonių.
