Saugumo situacija Europoje ir toliau kelia nerimą – Rusijos karas Ukrainoje privertė Baltijos šalis dar atidžiau vertinti galimas grėsmes. Ekspertai teigia, kad Maskvos veiksmai nebūtinai apsiribotų tiesioginiu kariniu puolimu – galimi ir kitokie spaudimo būdai.
Didžiausias dėmesys – ne tik kariuomenei
Analitikų teigimu, Rusija pastaraisiais metais vis dažniau naudoja vadinamąsias hibridines priemones. Tai gali būti informacinės atakos, bandymai paveikti visuomenės nuotaikas, kibernetiniai išpuoliai ar spaudimas strateginėms infrastruktūros sritims.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie veiksmai leidžia valstybei agresorei tikrinti kitų šalių reakciją ir ieškoti silpnų vietų, nesukeliant atviro karinio konflikto.
Baltijos šalys išlieka Rusijos dėmesio centre
Lietuva, Latvija ir Estija yra strategiškai svarbiame regione – šalia Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities. Dėl šios priežasties Baltijos šalys dažnai minimos tarp valstybių, kurioms būtina stiprinti pasirengimą galimoms krizėms.
Ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių yra NATO sąjungininkų buvimas regione. Kremlius turi įvertinti, kad bet kokie agresyvūs veiksmai prieš vieną Aljanso narę reikštų platesnę konfrontaciją.
Ko gali imtis Rusija?
Pasak saugumo specialistų, labiausiai tikėtinos ne klasikinės karinės atakos pradžios, o įvairios provokacijos. Tarp galimų scenarijų minimi bandymai destabilizuoti visuomenę, skleisti dezinformaciją, trikdyti infrastruktūros veiklą ar kurti įtampą pasienio regionuose.
Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Rusija gali naudoti baimės faktorių – siekti, jog visuomenė pradėtų abejoti institucijomis, sąjungininkais ar valstybės gebėjimu apsiginti.
Lietuva stiprina pasirengimą
Pastaraisiais metais Lietuva didina investicijas į gynybą, stiprina kariuomenės pajėgumus ir bendradarbiavimą su NATO partneriais. Taip pat daugiau dėmesio skiriama civilinei saugai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausias atsakas į galimas grėsmes yra ne panika, o pasirengimas. Kuo geriau valstybė ir visuomenė pasiruošusios įvairiems scenarijams, tuo mažiau galimybių priešininkui pasiekti savo tikslus.
Ekspertų žinutė gyventojams
Saugumo analitikai ragina kritiškai vertinti viešojoje erdvėje plintančią informaciją ir nepasiduoti bandymams kurstyti baimę. Pasak jų, informacinis atsparumas yra viena svarbiausių šiuolaikinės gynybos dalių.
Nors grėsmių regione išlieka, ekspertai primena, kad Baltijos šalys šiandien yra NATO narės – tai iš esmės keičia saugumo situaciją, palyginti su praeitimi.
