Kada ir kur atiduoda pinigus? Su tokiu klausimu pirmąjį šių metų rytą pabudo tūkstančiai lietuvių. Jeigu miegojo, žinoma. Kiek jų yra iš tikrųjų, sužinosime kažkada, kai tikri senkančių pensijų fondų skaičiai pasieks Lietuvos banką. Bet kai kas aišku dabar.
Metų sandūra, kai pamojavome seniesiems ir apkabinome Naujuosius, išpildė bent dvi statistinio lietuvio svajones. Iš dangaus netikėtai nukritę sniego kalnai – vienam džiaugsmas, kitam – tikras galvos skausmas. Taip ir su pensijų reforma. Ilgai laukta, svajota, išraudota, o nukrito ant galvų lyg tas sniegas.
Nei anksčiau, nei vėliau, o pirmosiomis šių metų dienomis užklausos dėl antrosios pensijų pakopos užplūdo „Sodrą“. Informacijos centras per dieną sulaukdavo po 10 tūkst. skambučių. Pensijų bendrovės įregistravo pirmuosius šimtus prašymų grąžinti sukauptas lėšas.
Greičiausieji, pirmieji, tie, kuriems turbūt reikėjo labiausiai, gavo didžiausią smūgį. Pinigų nebus nei šiandien, nei rytoj. Bus po trijų mėnesių, ketvirčiui pasibaigus. Ir visiškai nesvarbu, prašymą teiksi sausį ar kovą. Tai pirmoji staigmena. Ir kalnai snieguoti, ir kurortai smėliuoti turės palaukti. Nemaloni staigmena. Ir ne vienintelė.
Užmezgus naujametį ryšį su socialinio draudimo fondu ar pensijų bendrove, turėjo paaiškėti – gan sparčiai susidariusios tūkstantinės sumos, ar tai būtų kelios dešimtys, ar tik keli tūkstančiai, yra sumos, kurių pasiimti negali. Nes gali pasiimti tik jų dalį – kiek įdėjai pats nuo savo algos ir kiek tau uždirbo pensijų fondas.
Kai kuriais atvejais matematika išeina net labai liūdna – šlamanti svajonė mažėja trečdaliu ar per pusę. Įvairiai, kiekvienam kitaip.
Šią staigmeną turėtų lydėti praregėjimas. Antroji pensijų pakopa, vadinta prievartiniu lageriu, pinigų nusavintoja, keikta ir kritikuota, pasirodo, buvo ir vis dar yra vienas dosniausių valdžios projektų.
Kiekvieną į ją nusiųstų nuosavų eurų partiją palydi dar viena, padovanotų. Paskatos sistema veikia taip, kad kuo mažiau žmogus uždirba, kuo mažiau įneša papildomai pensijai, tuo santykinai didesnę dovaną gauna.
Per metus 300 mln. šiaip sau, kaip premija, permetami antrapakopininkams, kiekvienam – bent po 300 eurų iš bendro, visų sunešto katilo.
Toks štai su socialdemokratine dvasia sukurtas projektas, kurį socialdemokratai, regis, ir užrauks. Ar bent gerokai apkarpys jam sparnus.
Antrosios pakopos pensijų naujausioji reforma sukuria daugybę skirtingų situacijų. Vienokia tvarka pensininkams, artėjantiems prie pensinio amžiaus, turintiems mažas sumas. Kitokia – jauniems, sukaupusiems daug ar sergantiems. Vieni gali pasiimti tik savo ir investicines lėšas, kiti – viską. Anuitetai, atidėti arba ne, paveldėjimas arba ne. Taškai už dovanotus pinigus, kurie eina į Sodrą. Kiek jie kainuoja ir kiek duos naudos?
Variantų iš tiesų labai daug. Paaiškinta lyg ir viskas aiškiai, bet vis tiek neaišku, konkretumo vis tiek stinga. Jau vien todėl, kad galutinį rezultatą veikia ne tik pastovūs, bet ir kintantys veiksniai. Kol to aiškumo nėra, tol nėra ir teisingo sprendimo.
Žmonių skuba yra liudininkas, kad pokyčių visuma nesuprasta, ją nustelbė viena žinia – mano pinigai, tai ir atiduokit.
Skelbiama, kad penktadalis tokią pat galimybę turėjusių estų pasitraukė iš fondų, nemenką dalį pinigų išleido svajonėms, investavo nedaug.
Lyg patvirtintų dėsnį – kas per Naujuosius iš dangaus nukrito, iki pavasario vandeniu virto.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
