Kamilė Lukauskytė
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono planai stiprinti šalies branduolinį arsenalą ir plėsti branduolinio atgrasymo bendradarbiavimą su kitomis Europos valstybėmis sukėlė aštrią Maskvos reakciją. Rusija įspėja, kad tokie Paryžiaus sprendimai keičia Europos saugumo architektūrą ir gali turėti pasekmių būsimoms deryboms dėl ginklų kontrolės.
Tuo metu Prancūzijos iniciatyva sulaukia vis daugiau Europos valstybių dėmesio. Naujausia prie šios iniciatyvos prisijungusi šalis – Suomija.
Macronas siūlo Europai naują branduolinį skydą
E. Macronas dar šių metų kovą paskelbė apie naują Prancūzijos branduolinės politikos etapą. Prezidentas nurodė, kad šalis didins savo branduolinių pajėgumų apimtį ir yra pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su Europos partneriais branduolinio atgrasymo srityje.
Paryžiaus tikslas – stiprinti Europos gebėjimą apsiginti tuo metu, kai vis daugiau abejonių kyla dėl ilgalaikio JAV vaidmens užtikrinant žemyno saugumą.
Prancūzija pabrėžia, kad jos branduolinės pajėgos išlieka nacionalinės, o galutinį sprendimą dėl jų panaudojimo priima Prancūzijos prezidentas. Tai nėra NATO branduolinio planavimo mechanizmo kopija.
Maskva įžvelgia naują grėsmę
Rusija į Prancūzijos planus žvelgia itin jautriai. Maskvos atstovai perspėjo, kad didėjantis Prancūzijos branduolinių pajėgumų vaidmuo Europoje negali būti ignoruojamas.
Rusijos pozicija grindžiama tuo, kad jeigu Prancūzijos branduolinės pajėgos bus glaudžiau susietos su kitų Europos valstybių saugumu, Maskvai teks iš naujo vertinti žemyno karinį balansą.
Kremlius anksčiau yra pareiškęs, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos branduoliniai arsenalai turėtų būti įtraukti į bet kokias rimtas derybas dėl strateginių ginklų mažinimo.
Prie iniciatyvos jungiasi vis daugiau šalių
Prancūzijos idėja jau nėra vien Paryžiaus politinė deklaracija.
Rugsėjo 14 dieną prie Prancūzijos vadinamosios „Forward Nuclear Deterrence Initiative“ prisijungė Suomija. Tai jau dešimtoji Europos valstybė, įsitraukianti į šią bendradarbiavimo schemą.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas pabrėžė, kad dalyvavimo sąlygos dar bus toliau derinamos. Helsinkis taip pat aiškina, kad taikos metu šalyje neketinama dislokuoti branduolinių ginklų.
Suomijos sprendimas ypač reikšmingas dėl šalies geografinės padėties ir tiesioginės sienos su Rusija.
Prancūzija stiprina savo arsenalą
Macronas taip pat paskelbė, kad Prancūzija didins branduolinių galvučių skaičių, tačiau konkretaus būsimo arsenalo dydžio neatskleidė.
Šiuo metu Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, turinti branduolinį arsenalą. Kartu su Jungtine Karalyste ji yra viena iš dviejų Europos branduolinių valstybių.
Paryžius teigia, kad branduolinis atgrasymas turi tapti svarbia Europos saugumo dalimi, ypač augant Rusijos grėsmei ir tvyrant neapibrėžtumui dėl JAV įsipareigojimų Europai.
Europa ieško atsakymo į Rusijos grėsmę
Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria klausimui, kaip užtikrinti žemyno saugumą tuo atveju, jei JAV ateityje sumažintų savo karinį įsitraukimą.
Prancūzijos iniciatyva yra vienas iš atsakymų į šį klausimą. Paryžius siekia ne tik didinti savo karinį svorį, bet ir įtraukti Europos partnerius į diskusiją apie branduolinį atgrasymą.
Vis dėlto tai kelia naujų klausimų. Prancūzijos branduolinės pajėgos nėra bendras Europos arsenalas, todėl galutinė sprendimo teisė ir toliau priklauso Paryžiui.
Nauja įtampa tarp Paryžiaus ir Maskvos
Prancūzijos planai rodo, kad Europos saugumo politika sparčiai keičiasi. Vienos valstybės stiprina įprastines karines pajėgas, kitos aktyviau diskutuoja apie branduolinį atgrasymą.
Maskvai tai – nepalankus signalas. Kuo daugiau Europos valstybių įsitraukia į Prancūzijos iniciatyvą, tuo labiau branduolinio atgrasymo klausimas tampa ne vien Prancūzijos, bet ir platesnės Europos saugumo politikos dalimi.
Todėl dabartinis konfliktas dėl Prancūzijos „branduolinio skydo“ gali būti tik pradžia daug platesnės diskusijos apie tai, kas ateinančiais metais garantuos Europos saugumą.
