Kamilė Lukauskytė
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pasiuntė naują, daug klausimų keliantį signalą apie Rusijos keliamą grėsmę. Rugsėjo 12-osios rytą TV3 paskelbtame pranešime cituojamas Lenkijos vadovas kalba ne tik apie būtinybę išlikti budriems, bet ir užsimena apie veiksmus, kuriais esą buvo užkirstas kelias Rusijos išpuoliui.
Tuskas pabrėžia, kad Varšuva tikisi panašaus sąjungininkų ryžto ir toliau – ypač tuo metu, kai NATO rytiniame flange daugėja perspėjimų apie galimas Rusijos provokacijas.
Tuskas kalba apie grėsmę, kurios negalima ignoruoti
Lenkijos premjero pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai saugumo klausimai regione tapo vienu svarbiausių Europos politinės darbotvarkės klausimų.
Varšuva pastaraisiais metais ypač daug dėmesio skiria rytinės sienos apsaugai, kariuomenės stiprinimui ir pasirengimui galimoms Rusijos provokacijoms. Lenkija taip pat aktyviai remia Ukrainą ir pabrėžia, kad Rusijos agresijos pasekmės negali būti vertinamos tik kaip Ukrainos problema.
Būtent todėl kiekviena žinia apie galimą Rusijos veiklą Lenkijos ar kitų NATO šalių atžvilgiu sulaukia ypatingo dėmesio.
„Mes tikimės panašių veiksmų“
Tuskas, kalbėdamas apie saugumo situaciją, išreiškė lūkestį, kad sąjungininkai elgsis taip pat ryžtingai, kai kyla grėsmė vienai iš NATO valstybių.
Jo žodžiai ypač svarbūs Baltijos šalims, kurios yra tiesiogiai Rusijos kaimynystėje ir jau ne vienerius metus perspėja apie Maskvos naudojamas hibridines bei karines priemones.
Lenkijos premjero pozicija čia iš esmės sutampa su Varšuvos pastarųjų metų strategija – stiprinti regiono saugumą ne vien nacionalinėmis pajėgomis, bet ir glaudžiai bendradarbiaujant su NATO sąjungininkais.
Vis dėlto pats TV3 antraštėje minimas „sustabdytas rusų išpuolis“ kol kas reikalauja atsargaus vertinimo: viešai prieinamoje informacijoje neatskleidžiama pakankamai detalių, kad būtų galima tiksliai nustatyti, koks konkretus incidentas turimas omenyje. Todėl jo nereikėtų pateikti kaip patvirtinto didelio masto karinio puolimo.
Lenkija jau seniai ruošiasi blogiausiam scenarijui
Lenkijos reakcija nestebina. Šalis yra viena aktyviausių NATO narių, stiprinančių rytinį Aljanso flangą.
Varšuva didina karines išlaidas, plečia kariuomenę ir investuoja į oro gynybą, raketines sistemas bei kitus pajėgumus. Lenkijos strateginis tikslas – kad galimas Rusijos bandymas išbandyti NATO reakciją būtų sutiktas kuo greičiau ir kuo stipriau.
Tai ypač aktualu po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kremlius jau ne kartą buvo kaltinamas vykdantis hibridines operacijas prieš Europos šalis – nuo kibernetinių atakų ir dezinformacijos iki sabotažo bei kitokių provokacijų.
Todėl Varšuva vis dažniau kalba ne apie tai, ar Rusija bandys testuoti Vakarų budrumą, o kaip greitai ir vieningai į tokį bandymą bus atsakyta.
Žvilgsniai krypsta ir į Baltijos šalis
Lenkijos premjero žodžiai ypač aktualūs Lietuvai, Latvijai ir Estijai.
Baltijos valstybės yra NATO rytiniame flange, šalia Rusijos ir Baltarusijos. Regiono šalys nuolat pabrėžia, kad jų saugumas priklauso ne tik nuo nacionalinių kariuomenių pajėgumo, bet ir nuo sąjungininkų pasirengimo realiai vykdyti kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Todėl Lenkijos sprendimai šiame regione turi ypatingą reikšmę. Varšuva yra viena svarbiausių Lietuvos saugumo partnerių, o Lenkijos karinis svoris regione kasmet didėja.
Jeigu Maskva mėgintų išbandyti NATO reakciją, Lenkijos vaidmuo rytiniame flange būtų itin svarbus.
Tai – ne pirmas perspėjimas apie Rusijos veiksmus
Pastaruoju metu Europos valstybės vis dažniau viešai kalba apie galimas Rusijos provokacijas. Lietuvos institucijos taip pat ne kartą yra perspėjusios, kad Maskva gali naudoti įvairias hibridinio poveikio priemones.
Tokiomis aplinkybėmis bet kokia informacija apie galimai sustabdytą Rusijos operaciją tampa svarbi ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui.
Tačiau kartu labai svarbu atskirti žvalgybos perspėjimus, galimas operacijas ir jau patvirtintus karinius išpuolius. Priešingu atveju pavieniai incidentai gali būti interpretuojami gerokai plačiau, nei leidžia turimi faktai.
Europa ruošiasi nebesikliauti vien pažadais
Tuskas savo pareiškimais iš esmės siunčia dar vieną žinią – Rusijos keliamai grėsmei reikia ruoštis iš anksto.
Tai reiškia ne tik daugiau karių ar ginklų. Kalbama apie oro gynybą, kritinės infrastruktūros apsaugą, žvalgybą, kibernetinį saugumą, pasienio kontrolę ir gebėjimą greitai koordinuoti veiksmus tarp sąjungininkų.
Lenkija šiame procese nori būti viena pagrindinių regiono valstybių.
O Baltijos šalims Tuskos žinutė turi ypatingą reikšmę: jeigu regione kils nauja grėsmė, svarbiausia bus ne vien tai, kas pirmasis ją pastebės, bet ir kaip greitai sąjungininkai sureaguos.
Būtent todėl Lenkijos premjero žodžiai apie sustabdytą Rusijos veiksmą ir lūkestį sulaukti „panašių veiksmų“ iš partnerių gali būti suprantami kaip dar vienas perspėjimas – Varšuva ruošiasi scenarijams, kurių Europa nenorėtų išbandyti praktiškai.
