Kamilė Lukauskytė
Rugpjūčio pabaigoje sodinamos gėlės gali tapti viena geriausių investicijų į kitų metų gėlyną. Nors vasaros sezonas jau eina į pabaigą, kastuvo į sandėliuką dar slėpti neverta. Atvėsusios naktys ir nebe tokia kaitri saulė daugeliui daugiamečių augalų suteikia progą įsišaknyti naujoje vietoje dar prieš žiemą.
Tai ypač geras metas augalams, kuriuos norisi persodinti, padalyti arba papildyti naujais sodinukais. Kai kurios daugiametės gėlės, pasodintos vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, pavasarį nebeturi eikvoti tiek jėgų šaknims formuoti ir gali greičiau kibti į augimą.
Vis dėlto žiūrėti verta ne tik į kalendorių. Jei rugpjūčio pabaiga pasitaikė labai karšta ir sausa, sodinimą geriau nukelti iki vėsesnių dienų. Naujai pasodintiems augalams svarbiausia, kad žemė neišdžiūtų, tačiau joje taip pat neturi stovėti vanduo. Daugelį daugiamečių augalų sėkmingiausia dalyti tada, kai jie nebėra aktyvaus augimo pike.
1. Bijūnai – rugpjūčio pabaigoje prasideda jų laikas
Bijūnai (Paeonia) gali dešimtmečius augti toje pačioje vietoje, todėl jiems iš karto verta parinkti gerą poziciją. Jei seną bijūną norite persodinti ar padalyti, rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia yra vienas tinkamiausių laikotarpių šiam darbui.
Bijūnams parinkite saulėtą, neužmirkstančią vietą. Svarbiausia jų klaida – pasodinti per giliai. Ant šaknų esantys pumpurai turėtų likti gana arti dirvos paviršiaus. Jei kerą dalijate, kiekvienoje dalyje verta palikti kelis sveikus pumpurus.
Ir nesijaudinkite, jei kitą pavasarį persodintas bijūnas dar neatrodys kaip iš žurnalo viršelio. Šios gėlės nemėgsta skubėti ir po persodinimo kartais prireikia laiko, kol vėl pradeda gausiai žydėti.
Kur sodinti: saulėje, derlingoje ir gerai drenuojamoje dirvoje.
2. Vilkdalgiai – dabar galima atjauninti senus kerus
Jeigu barzdotieji vilkdalgiai (Iris germanica) šiemet žydėjo prasčiau nei anksčiau, jų problema gali būti visai ne trąšų trūkumas. Suaugę kerai ilgainiui pernelyg sutankėja, todėl maždaug kas kelerius metus juos verta padalyti.
Vasaros pabaiga tam ypač tinkama: vilkdalgiai jau būna nužydėję ir pradeda formuoti naujas šaknis.
Iškasus kerą reikėtų pašalinti senas ar pažeistas šakniastiebio dalis, o stiprias dalis persodinti į naują vietą. Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebio negalima giliai užkasti – jo viršus turėtų likti ties dirvos paviršiumi ar vos pridengtas.
Kur sodinti: saulėtoje vietoje, kur neužsistovi vanduo.
3. Viendienės – mažai priežiūros, daug žiedų
Jei norisi augalo, kuris kasmet sugrįžtų beveik be papildomų pastangų, viendienės (Hemerocallis) yra vienas patikimiausių pasirinkimų.
Jos gerai prisitaiko prie įvairių dirvų, o vienas augalas ilgainiui gali suformuoti įspūdingą kerą. Nors kiekvienas žiedas paprastai gyvena vos vieną dieną, augalas jų išaugina daug ir žydėjimas tęsiasi gerokai ilgiau.
Viendienes rekomenduojama sodinti pavasarį arba rudenį. Įsitvirtinusios jos labai ištvermingos, o senus, pernelyg didelius kerus galima padalyti ir taip nemokamai prisiauginti naujų augalų.
Jei tai darote rugpjūčio pabaigoje, neatidėliokite iki vėlyvo rudens – augalui naudinga turėti pakankamai laiko įsišaknyti prieš šalčius. Kai kurioms viendienių veislėms rekomenduojama palikti bent šešias savaites iki pirmųjų rimtesnių šalnų.
Kur sodinti: saulėje arba lengvame daliniame pavėsyje.
4. Astilbės – jei gėlyne trūksta žiedų pavėsyje
Ne kiekvienas sodas turi šešias valandas kaitrios saulės, ir tai nebūtinai yra trūkumas. Astilbės (Astilbe) kaip tik padeda pražydinti tas gėlyno vietas, kuriose daugelis saulę mėgstančių augalų skursta.
Jų purūs žiedynai gali būti balti, rausvi, raudoni ar alyviniai, o lapija išlieka dekoratyvi ir žiedams nuvytus. Vasaros pabaiga yra vienas laikotarpių, kai senesnius astilbių kerus galima dalyti.
Tik yra viena svarbi sąlyga – astilbės nemėgsta išdžiūvusios žemės. Jei rugpjūčio pabaiga sausa, po persodinimo jas teks reguliariai laistyti. Joms labiausiai patinka humusinga, drėgmę išlaikanti dirva.
Kur sodinti: daliniame pavėsyje, drėgnesnėje, bet neužmirkstančioje žemėje.
5. Ežiuolės – saulėtam ir natūraliai atrodančiam gėlynui
Ežiuoles galima dalyti pavasarį arba rudenį, tad vėsi rugpjūčio pabaiga jau gali tapti rudens sodinimo sezono pradžia.
Svarbiausia pasirinkti tinkamą vietą. Ežiuolei geriau šiek tiek sausesnė nei nuolat šlapia dirva, ypač žiemą. Pasodinta saulėje ir gerai drenuojamoje žemėje ji gali kasmet formuoti vis didesnį kerą.
Kur sodinti: saulėtoje, gerai drenuojamoje vietoje.
6. Alūnės – kai norisi spalvos net be žiedų
Alūnės (Heuchera) turi vieną didžiulį pranašumą: jos puošia gėlyną ne tik žydėdamos. Priklausomai nuo veislės, jų lapai gali būti žalios, laimo, bronzinės, bordo, violetinės ar beveik sidabrinės spalvos.
Todėl net vienas nedidelis alūnių plotelis gali pakeisti visą gėlyno vaizdą.
Senesnius kerus galima dalyti ankstyvą rudenį, o naujus augalus sodinti ten, kur norisi daugiau spalvos prie hostų, astilbių ar kitų dalinį pavėsį mėgstančių augalų.
Tik nepamirškite patikrinti konkrečios veislės poreikių – vienos alūnės puikiai jaučiasi turėdamos daugiau saulės, kitoms labiau patinka dalinis pavėsis.
Kur sodinti: nuo dalinio pavėsio iki saulės, priklausomai nuo veislės.
7. Šluoteliniai flioksai – vasaros gėlynui, kuris nepasiduoda iki rudens
Jei kitą vasarą norisi aukšto, spalvingo ir romantiško gėlyno, verta pagalvoti apie šluotelinius flioksus (Phlox paniculata). Jie žydi tuomet, kai dalis ankstyvesnių daugiamečių jau būna baigusios savo pasirodymą, todėl puikiai užpildo antros vasaros pusės gėlyną.
Vazonuose užaugintus flioksus rekomenduojama sodinti pavasarį arba rudenį, tad atvėsus rugpjūčio pabaigos orams galima pradėti sodinimą.
Čia svarbi viena detalė: jei turite seną flioksų kerą ir norite jį ne tik persodinti, bet stipriai dalyti, šį darbą saugiau palikti ankstyvam pavasariui. O naują augalą iš vazono galima sodinti jau artėjant rudeniui.
Flioksams patinka derlinga žemė ir saulė arba lengvas dalinis pavėsis. Jie nemėgsta visiškai išdžiūstančios dirvos, todėl po pasodinimo drėgmę verta stebėti ypač atidžiai.
Kur sodinti: saulėje arba lengvame pavėsyje, derlingoje dirvoje.
Vien pasodinti neužtenka: štai kas svarbiausia rugpjūčio pabaigoje
Didžiausia vasaros pabaigos sodinimo klaida – manyti, kad artėjantis ruduo automatiškai pasirūpins drėgme. Rugpjūtį dirva vis dar gali būti labai sausa, todėl ką tik pasodintus augalus būtina gausiai palaistyti ir artimiausiomis savaitėmis stebėti, ar žemė aplink šaknis neišdžiūsta.
Persodintų daugiamečių taip pat nepalikite ilgai gulėti iškastomis šaknimis – jas geriausia kuo greičiau grąžinti į žemę ir palaistyti.
Rugpjūčio pabaiga gėlyne nėra sezono pabaiga. Priešingai – tai metas, kai jau galima pradėti kurti kitų metų vaizdą. O pasodinus tinkamas daugiametes dabar, kitą vasarą belieka sulaukti momento, kai pradės vertis pirmieji žiedai.
