Kamilė LukauskytėVasara – tai ne tik malonus laikas gamtoje ir atostogos. Tinkamai nepasirūpinus prevencinėmis priemonėmis gali laukti įvairios nemalonios odos ligos ir kitos būklės.
Kas padėtų jų išvengti, plačiau pasakojo VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas dr. Tadas Raudonis.
Pirmoje publikacijų ciklo dalyje gydytojas perspėjo dėl fototoksinių ir fotoalerginių reakcijų, kurios gali kilti dėl vartojamų vaistų, kosmetikos, kvepalų ar net maisto.
Antroje dalyje gydytojas aptarė mitus apie saulės poveikį „gydant“ spuogus ir kaip reikėtų elgtis sugėlus vabzdžiams.
Gausus prakaitavimas gali paūminti jau turimas būkles
Paklaustas apie dar vieną ypač vasarą nemalonią problemą – gausesnį prakaitavimą, gydytojas priminė, kad tai yra visiškai normali fiziologinė reakcija.
Tačiau jis įspėjo, kad tai gali pabloginti tam tikrų odos ligų būklę. „Nuo prakaitavimo gali paūmėti kai kurios odos ligos. Jeigu žmogus turi atopinę, jautrią odą, dažniausiai jis tai puikiai žino. Tokiu atveju prakaitas dirgina odą ir gali atsirasti naujų bėrimų.
Taip pat nuo prakaito gali suintensyvėti pūlinis hidradenitas, kuris pasireiškia pūliniais pažastyse, kirkšnyse ir kitose vietose, kur daugiausia prakaituojame. Grybelinės infekcijos dažniau pasitaiko būtent tose pačiose vietose. Taigi ligų paūmėjimas gali būti labai įvairus. Bet, aišku, visiškai išvengti prakaitavimo vasarą mes negalime“, – nuotolinės konferencijos metu sakė T. Raudonis.
Būdai prakaitavimui sumažinti
Gydytojas pabrėžė, kad svarbiausiu reikalu čia lieka elementari higiena: „Tai reiškia, kad po suprakaitavimo reikėtų pakankamai greitai nusiprausti duše. Būtent duše, o ne ežere ar jūroje. Ir po maudynių ežere ar jūroje taip pat reikėtų nusiprausti duše.
Jeigu vargina tikrai gausus prakaitavimas ne tik dėl karščio, bet apskritai nuolat šlampa pažastys, tai vadinama hiperhidroze. Tokių pacientų taip pat turime. Tuomet yra įvairių priemonių šiai problemai koreguoti.“
Pasak jo, visų pirma yra antiperspirantai, kuriuos, pasak gydytojo, žmonės dažnai painioja su paprastais dezodorantais.
„Dezodorantas yra priemonė, įprastai naudojama ryte prakaito kvapui neutralizuoti. Antiperspirantas yra priemonė, naudojama vakare, kurios paskirtis yra sumažinti prakaito išsiskyrimą užkemšant prakaito liaukų latakus. Ryte jis nuplaunamas.
Pagrindinė antiperspirantų sudedamoji dalis yra aliuminio druskos. Jų bijoti nereikia. Jos nesukelia nei vėžio, nei autizmo, nei kitų mitais apipintų sveikatos sutrikimų.
Jeigu to nepakanka, turime ir efektyvių medicininių priemonių, pavyzdžiui, botulino toksino injekcijas. Jos gali būti leidžiamos į pažastis, kad ši problema žmogaus nevargintų“, – pasakojo T. Raudonis.
Liga, kuri gali nuolat kartotis
Dar viena nemaloni tema – odos grybelis, kuriuo užsikrėsti rizika vasarą taip pat padidėja.
„Grybeliai labai mėgsta šiltą, drėgną aplinką ir mūsų prakaitą. Todėl lengviausia jais užsikrėsti būtent baseinuose, pirtyse. Ne pačiame vandenyje, bet aplinkoje – dušuose, ant takelių aplink baseinus ir kitose bendro naudojimo vietose, kur jų būna gana daug.
Grybeliai yra labai atsparūs mikroorganizmai, todėl juos visiškai išnaikinti iš aplinkos būna sudėtinga. Ypač tai aktualu pacientams, kuriems gydome nagų grybelį. Jie labai dažnai susiduria su ligos recidyvais, nes grybelio sporų lieka batuose, kilimuose ar namų aplinkoje. Be šeimininko jos gali išgyventi mėnesius“, – įspėjo gydytojas.
Pagrindinės prevencinės priemonės nuo grybelinių susirgimų yra reguliari dezinfekcija.
„Po pandemijos jau išmokome dezinfekuoti rankas, tačiau turime mokėti dezinfekuoti ir kojas. Kiekvieną kartą pabuvus paplūdimyje ar grįžus iš baseino, reikėtų kojas nusipurkšti būtent joms skirtais dezinfektantais. Paprastai tai būna kiek agresyvesnės sudėties priemonės, kurios stipriau dezinfekuoja odą“, – patarė T. Raudonis.
Profilaktiškai pataria naudoti priešgrybelinį šampūną
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad vasarą taip pat labai dažnai paūmėja vadinamoji įvairiaspalvė dedervinė, kurią sukelia Malassezia rūšies grybelis:
„Jis gyvena mūsų odoje ir yra normali odos mikrobiotos dalis. Tačiau ypač po buvimo saulėje, paplūdimyje, daugiau paprakaitavus ir iškart nenusiprausus, sulaukiame pacientų, kuriems atsiranda dėmių nugaroje. Jos gali būti tamsesnės arba šviesesnės.
Dažniausiai jos pasireiškia pečių srityje, bet gali atsirasti ir ant krūtinės ar žastų. Tai gana dažna grybelinė infekcija, su kuria vasarą susiduriame gana dažnai.“
Be to, gydytojas pasidalino ir dar vienu profilaktiniu patarimu. „Praktiškai kiekvienam žmogui būtų naudinga savo vonioje turėti priešgrybelinį šampūną, kurio pagrindinė veiklioji medžiaga yra ketokonazolas.
Juo rekomenduojama kartą per savaitę ar kartą per dvi savaites nusiprausti visą kūną: ištrinkti galvą, paskirstyti priemonę ant veido, rankų, nugaros, pilvo ir kojų, o tada palaikyti minutę ar dvi. Tai yra gana gera profilaktinė priemonė, padedanti kontroliuoti grybelių populiaciją ant mūsų odos“, – patarė T. Raudonis.
