Kamilė Lukauskytė
Iš pirmo žvilgsnio – galimybė nusifilmuoti kine ir pakeisti savo gyvenimą. Tačiau už socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodžiusio skelbimo, kuriame buvo ieškoma afrikiečių vyrų vaidmenims naujame filme, tyrėjai aptiko gerokai pavojingesnę schemą.
Žurnalistinis tyrimas atskleidė platų su Rusija siejamų interneto svetainių, socialinių tinklų paskyrų ir susirašinėjimo kanalų tinklą, kuriuo užsieniečiams siūlomi iš pirmo žvilgsnio civiliniai darbai.
Tačiau kai kurios tokių skelbimų nuorodos galiausiai nuveda į pasiūlymus, susijusius su tarnyba Rusijos kariuomenėje ir karu prieš Ukrainą.
Viskas prasideda nuo nekalto skelbimo
Vienas ryškiausių tyrėjų aptiktų pavyzdžių – „Facebook“ reklama, pristatyta kaip pasaulinė aktorių atranka.
Joje buvo ieškoma afrikiečių vyrų naujam kino projektui.
Skelbime naudotas dirbtinio intelekto sukurtas vaizdas, kuriame matyti karinę aprangą vilkintys juodaodžiai vyrai. Tyrėjai nustatė, kad reklama buvo susieta su puslapiu, kuris iš pirmo žvilgsnio neturėjo nieko bendra su Rusijos kariuomene.
Tačiau būtent čia ir prasidėjo įdomiausia tyrimo dalis.
Sekdami skelbimo skaitmeniniais pėdsakais tyrėjai aptiko kur kas platesnę infrastruktūrą.
Žadėjo tūkstančius dolerių
Paspaudęs reklamą žmogus galėjo patekti į profesionaliai atrodančias įdarbinimo svetaines.
Jose potencialiems kandidatams buvo žadami atlyginimai, kurie daugeliui besivystančių valstybių gyventojų gali atrodyti itin patraukliai.
Viename tyrėjų analizuotame puslapyje buvo siūloma iki 40 tūkst. JAV dolerių pasirašymo premija ir maždaug 3200 JAV dolerių mėnesinis atlyginimas.
Tačiau tariamos kino atrankos buvo tik vienas iš naudotų masalų.
Kituose skelbimuose siūlytas darbas statybose, apsaugos sektoriuje arba pagalba gaunant Rusijos vizą.
Bendras bruožas – pradinis pasiūlymas neretai atrodydavo visiškai nesusijęs su karu.
Tyrėjai aptiko milžinišką tinklą
Afrikos duomenų žurnalistikos ir skaitmeninių tyrimų organizacijos „Code for Africa“ specialistai nustatė, kad kalbama ne apie vieną įtartiną reklamą.
Tyrime identifikuoti mažiausiai 89 interneto tinklalapiai, 7 socialinių tinklų paskyros bei 39 susirašinėjimo paskyros ar kanalai, siejami su šia verbavimo infrastruktūra.
Tyrėjų teigimu, nauji puslapiai ir kanalai atsiranda nuolat.
Schema sudėtinga ir tuo, kad naudojamos įprastos Vakarų technologijų bendrovių paslaugos – reklamos sistemos, svetainių kūrimo įrankiai, prieglobos infrastruktūra ir kitos skaitmeninės platformos.
Tai leidžia skelbimui atrodyti kaip eiliniam tarptautiniam darbo pasiūlymui.
Tikrasis pasiūlymas gali paaiškėti tik vėliau
Vienas svarbiausių schemos bruožų – karas nebūtinai minimas pirmame žingsnyje.
Žmogus gali pamatyti darbo, filmavimo ar vizos pasiūlymą, paspausti nuorodą ir tik vėliau susidurti su visai kitokiomis sąlygomis.
Tyrėjai aptiko atvejų, kai reklamos nukreipdavo į svetaines, kuriose jau buvo siūlomos su Rusijos karine tarnyba siejamos finansinės išmokos.
Tokia struktūra leidžia verbuotojams pasiekti žmones, kurie greičiausiai nė nespaustų reklamos, jeigu joje iš karto būtų parašyta, kad ieškoma karių karui Ukrainoje.
Afrikiečių verbavimas – ne naujas reiškinys
Pats užsieniečių verbavimas Rusijos karui nėra naujas.
2026 metais jau paskelbta nemažai liudijimų apie Afrikos valstybių piliečius, kurie teigė į Rusiją vykę dėl civilinių darbų, tačiau vėliau atsidūrę kariuomenėje.
„The Washington Post“ kalbinti Kenijos piliečiai ir jų artimieji pasakojo apie vyrams žadėtus civilinius arba saugiais pristatytus apsaugos darbus. Dalis jų, anot liudijimų, vėliau buvo apginkluoti ir išsiųsti į frontą Ukrainoje.
Kenijos valdžia taip pat yra tyrusi savo piliečių verbavimo atvejus.
Tai nereiškia, kad kiekvienas Rusijoje darbą siūlantis skelbimas yra karinio verbavimo schema. Tačiau tyrimai rodo, kad civilinio darbo pažadas yra vienas iš būdų, naudotų potencialiems užsienio naujokams pritraukti.
Taikosi į žmones, kuriems pinigų reikia labiausiai
Tokios reklamos ypač pavojingos dėl pasirinktos auditorijos.
Tyrėjų teigimu, verbuotojai orientuojasi į jaunus vyrus, susiduriančius su nedarbu, nestabiliomis pajamomis ar ribotomis galimybėmis savo šalyse.
Tokiame kontekste kelių tūkstančių dolerių atlyginimas ar dešimtis tūkstančių siekianti vienkartinė išmoka gali atrodyti kaip gyvenimą keičianti galimybė.
Todėl ir skelbimų kalba konstruojama ne aplink karą, o aplink galimybę užsidirbti, išvykti į užsienį ir pradėti naują gyvenimą.
Naudoja ir dirbtinį intelektą
Dar viena tyrimo detalė – dirbtinio intelekto sukurti vaizdai.
Tariamos kino atrankos reklamoje taip pat buvo panaudota dirbtiniu intelektu sugeneruota iliustracija.
Tokį reklaminį turinį galima pagaminti labai greitai ir pigiai. Užblokavus vieną skelbimą ar paskyrą, galima sukurti naują vizualą, kitą puslapį ir pakeisti interneto adresą.
Tyrėjai taip pat aprašė vienkartinių ar greitai keičiamų domenų naudojimą – žmogus pirmiausia nukreipiamas į tarpinį puslapį, o tik paskui į galutinę svetainę.
Tai apsunkina viso tinklo sekimą ir blokavimą.
„Aktoriaus darbas“ gali baigtis visai kitur
Būtent todėl vienas paprastas „Facebook“ skelbimas tapo daug platesnio tyrimo pradžia.
„Ieškomi afrikiečiai vyrų vaidmenims“ skamba kaip įprasta aktorių atranka. Tačiau tyrėjų atsekti techniniai ryšiai parodė infrastruktūrą, siejamą su Rusijos vykdomu užsieniečių verbavimu.
Svarbu ir tai, kad ne kiekvieno šio tinklo skelbimo atveju galima patvirtinti, jog konkretus jį paspaudęs žmogus galiausiai buvo išsiųstas į frontą. Tyrimas pirmiausia nustatė skaitmenines sąsajas tarp tariamai civilių pasiūlymų ir su kariniu verbavimu siejamos infrastruktūros.
Tačiau ankstesni Afrikos piliečių liudijimai parodo, kuo toks kelias gali baigtis.
Žmogus išvyksta tikėdamasis uždirbti statybose, apsaugoje ar kitoje civilinėje srityje, o vėliau sužino, kad realybė visiškai kitokia.
Todėl šios istorijos pavojingiausia dalis – ne pats melagingas kino skelbimas.
Tai faktas, kad riba tarp nekaltai atrodančios darbo reklamos socialiniame tinkle ir karo verbavimo kanalo gali būti vos vienas paspaudimas.
