Po visuomenėje kilusių protestų dėl populiaraus Ukrainos gynybos ministro Mychailos Fedorovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis ryžosi dar vienam svarbiam žingsniui – iš pareigų atleido Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadą Oleksandrą Syrskį. Šie sprendimai sukėlė diskusijų ne tik apie karo eigą, bet ir apie politinę situaciją pačioje Ukrainoje.
Ar permainos padės numalšinti protestus, kodėl Fedorovo atleidimas sulaukė tokios audringos visuomenės reakcijos ir kokių pasekmių galima tikėtis ateityje? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutavo Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Makarova, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas.
Protestų priežastys – ne tik ministro atleidimas
Pasak Ukrainos lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos, dabartinė situacija nėra vienkartinis konfliktas. Jos teigimu, Zelenskis ne pirmą kartą imasi reikšmingų sprendimų jų detaliai nepaaiškindamas visuomenei, todėl žmonių nepasitenkinimas kaupėsi jau kurį laiką.
Pašnekovė mano, kad Fedorovo atleidimas tapo paskutiniu lašu, ypač turint omenyje, jog jis buvo laikomas vienu populiariausių ir moderniausiai mąstančių ministrų Ukrainos Vyriausybėje.
„Tai jau ne pirmą sykį keičiami ir ministrai, ir Vyriausybė vienašališkai, be paaiškinimų visuomenei. Ir tai yra grynai asmeninis Zelenskio sprendimas. Tuo labiau, kad jis niekada nemėgo žmonių, kurie turi kažkokį autoritetą ir patinka žmonėms.
Kada jo reitingai pradeda kristi, jis visą laiką tų žmonių, kurie turi aukštesnį reitingą visuomenės tarpe, atsikrato. Taip buvo su generolu Zalužnu, taip dabar atsitiko ir su gynybos ministru“, – kalbėjo D. Makarova.
Jos teigimu, Fedorovas buvo siejamas su kariuomenės modernizavimu, skaitmenizacija ir naujomis technologijomis, todėl jo atleidimas daliai visuomenės tapo ženklu, kad reformų kryptis gali keistis.
Anot pašnekovės, ypač stipriai į tai sureagavo jaunesnė karta, kuri tikėjosi spartesnių permainų valstybės valdyme ir kariuomenėje.
Medalinskas: viską aiškinti vien Fedorovu būtų pernelyg paprasta
Vis dėlto politologas Alvydas Medalinskas ragino į situaciją žvelgti plačiau. Jo vertinimu, dabartinius pokyčius būtų klaidinga aiškinti vien Fedorovo populiarumu ar prezidento baime užsiauginti politinį konkurentą.
Politologas atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje buvo pertvarkyta gerokai daugiau nei vien Gynybos ministerija – keitėsi ekonomikos, infrastruktūros ir jėgų struktūrų vadovybė, todėl kalbama apie daug platesnį valdžios pertvarkymą.
„Jeigu žvelgiant giliau į tuos procesus, norint atsakyti, kas įvyko, reikėtų atsakyti į klausimą, kokie buvo pagrindiniai tokio Vyriausybės performavimo tikslai.
Mes iš karto susikoncentravome į du dalykus – premjero klausimą ir Fedorovą. Tačiau tai buvo labai kardinalus Vyriausybės pakeitimas. Buvo performuotos superministerijos, pertvarkytas visas jėgos struktūrų blokas. Todėl požiūris, kad viskas susieta tik su vienu ministru, matyt, nėra visas atsakymas“, – sakė A. Medalinskas.
Kartu jis pripažino, kad Fedorovo atleidimas gali turėti ir visiškai priešingą efektą, nei galbūt tikėjosi prezidento komanda.
Politologo teigimu, iki šiol Fedorovas buvo vertinamas kaip sėkmingas ministras, tačiau dabar jis gali tapti ir rimtu politiniu veikėju ateityje.
Rezultatas šiandien yra toks, kad Fedorovas yra sukurtas kaip dar ketvirtas galimas kandidatas į prezidentus, nors iki tol jo tokio vaidmens nebuvo. Todėl man kyla klausimas, ar prezidento komanda tikrai pasiekė tokį rezultatą, kokio tikėjosi“, – svarstė jis.
Ar nauji sprendimai nuramins visuomenę?
Nors Syrskio atleidimas buvo vienas pagrindinių protestuotojų reikalavimų, D. Makarova abejoja, ar vien šio sprendimo pakaks.
Pasak jos, žmonės į gatves išėjo pirmiausia palaikyti Fedorovo, todėl vien kariuomenės vado pakeitimas nebūtinai išspręs susikaupusią įtampą.
„Iš pradžių jie išėjo palaikyti Fedorovą, paskui jau buvo šūkis, kad reikia atleisti Syrskį. Faktiškai Syrskis atleistas, bet Fedorovas negrąžintas į ministro pareigas. Tai čia klausimas, ar patenkins juos šitie sprendimai. Žiūrėsime, kaip toliau vystysis visas šitas reikalas“, – sakė D. Makarova.
A. Medalinskas neatmetė, kad dabartiniai procesai gali turėti įtakos ir būsimai Ukrainos politinei arenai. Nors karo metu rinkimai nevyksta, politologas mano, kad šiandien formuojasi nauji galios centrai, kurie ateityje gali tapti rimtais pretendentais į aukščiausius valstybės postus.
„Gali būti, kad kiti rinkimai spręsis dvikovoje tarp prezidento Zelenskio ir Fedorovo. Gali būti vienas įpėdinis, gali būti ir kitas. Ukrainoje įvairūs politinės technologijos scenarijai yra galimi“, – teigė jis.
Naujasis kariuomenės vadas vertinamas palankiai
Diskusijoje nemažai dėmesio skirta ir naujajam Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadui M. Drapatui. Nors Syrskio atleidimas sukėlė daug politinių diskusijų, pašnekovai sutiko, kad būtent naujojo vado paskyrimas gali padėti išvengti didesnės sumaišties kariuomenėje.
D. Makarovos teigimu, Drapatas tiek karių, tiek visuomenės akyse turi gerą reputaciją, todėl jo paskyrimas neturėtų kelti papildomos įtampos.
„Vis dėlto dabar paskirtas naujas vadas. Jį palaikė kariuomenėje, jis ir visuomenėje buvo pozityviai vertinamas. Galvoju, kad karui tai neturėtų labai didelės įtakos, nes karo veiksmai vyksta nepriklausomai nuo ministro ar Vyriausybės keitimosi. Kariai ir toliau kovoja, o kitos išeities šiandien Ukraina paprasčiausiai neturi“, – sakė D. Makarova.
Panašios nuomonės laikėsi ir A. Medalinskas. Jo teigimu, Drapatas Ukrainos kariuomenėje vertinamas kaip karininkas, gebantis priimti nestandartinius sprendimus ir kartu saugoti savo karius.
„Generolas Drapatas yra iš tų žmonių, kurie linkę rizikuoti, bet kartu saugoti savo karius. Jis gali priimti netikėtus sprendimus, veikti nestandartiškai. Kiek galima suprasti, kariuomenėje jam yra pakankamai didelis palaikymas“, – sakė A. Medalinskas.
Politologas pridūrė, kad dėl gana greitai priimtų sprendimų didesnės sumaišties fronte greičiausiai pavyks išvengti.
„Karo prasme turbulencija tikrai galėjo atsiliepti karių, karininkų ir generaliteto nuotaikoms. Tačiau manau, kad dabar to neįvyks, nes pakankamai skubūs sprendimai jau padaryti“, – teigė jis.
Vidaus politinės permainos karo nestabdo
Kol Ukrainoje netyla diskusijos dėl valdžios sprendimų, fronte situacija išlieka įtempta.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos dronai surengė ne vieną ataką prieš Rusijoje esančius bendrovės „Wildberries“ logistikos centrus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas mano, kad šių operacijų tikslas gerokai platesnis nei vien karinė žala.
Jo teigimu, Ukraina siekia parodyti, kad iniciatyva kare nepriklauso vien Rusijai, o karo pasekmės tampa juntamos ir pačioje agresorės teritorijoje.
„Ukrainai žūtbūt reikėjo parodyti, kad ji turi iniciatyvą savo rankose, kad ne Rusija diktuoja sąlygas. Signalas Rusijos žmonėms labai aiškus – jeigu galvojate, kad karas bus kažkur toli, taip nebus.
Karas ateina pas jus. Tai prasidėjo nuo benzino stygiaus, dabar – logistikos centrai. Jeigu visas šis procesas tęsis ir rudenį, taikiniais gali tapti energetikos objektai“, – kalbėjo E. Bajarūnas.
Pasak jo, tokia taktika nukreipta ne tik prieš karinę infrastruktūrą, bet ir prieš Rusijos visuomenės įsitikinimą, kad karas neturi įtakos jų kasdieniam gyvenimui.
„Tikslas – išjudinti Rusijos visuomenę, kad jos vadovai, priimdami sprendimus, turėtų galvoti ir apie augantį žmonių nepasitenkinimą. Ukraina siunčia žinią, kad karo pasekmių išvengti nepavyks“, – sakė diplomatas.
Putinas, anot diplomato, savo planų neatsisakys
Komentuodamas Rusijos veiksmus E. Bajarūnas sakė nemanantis, kad Vladimiras Putinas artimiausiu metu keis savo strategiją ar susitaikys su pralaimėjimu.
Anot jo, Rusijos prezidentas ir toliau sieks spausti tiek Ukrainą, tiek Vakarų valstybes, tačiau kartu bandys išlaikyti įspūdį, kad situaciją kontroliuoja.
„Putinas tikrai neįsivaizduoja pralošiantis. Jis toliau bandys veikti Vakarus, ieškos būdų paveikti Jungtines Valstijas, o Ukraina ir toliau patirs raketų bei dronų atakas. Tačiau kartu jis supranta, kad karo pasekmės vis labiau juntamos ir pačioje Rusijoje“, – sakė E. Bajarūnas.
Diplomato vertinimu, nors dažnai kalbama apie galimą grėsmę NATO šalims, plataus masto konvencinio puolimo scenarijus šiuo metu mažai tikėtinas.
„Konvencinei didžiulei atakai galimybių nematau. Tačiau Rusija turi kitą arsenalą – hibridines, kibernetines atakas, sabotažą. Ji gali mėginti tikrinti NATO pasiryžimą, Europos Sąjungos vienybę ir mūsų visuomenių atsparumą. Tokie bandymai tikrai gali tęstis“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, būtent tokios priemonės artimiausiu metu gali tapti pagrindiniu Kremliaus spaudimo įrankiu, kol Ukraina ir toliau sieks išlaikyti iniciatyvą tiek fronte, tiek smūgiais Rusijos teritorijoje.
Tapai netikėto įvykio liudininku, nori pranešti naujieną, papasakoti tau nutikusią istoriją ar tiesiog išreikšti nuomonę? Pasidalink aktualia informacija su kitais „Delfi“ skaitytojais! Siųskite savo naujienas pilieciai@delfi.lt
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
