Kai matote, kaip po nuostabaus žydėjimo jūsų agurkai numeta mažas kiaušides, širdį apima nusivylimas. Juk tiek daug pastangų įdėta, tiek daug vilčių dėta į būsimą derlių. Tačiau augalas to nedaro norėdamas jums pakenkti – jis tiesiog bando išgyventi.
Kiaušidžių nukritimas yra signalas, kad agurkas patiria didelį stresą arba yra disbalanso būsenoje. Augalas „atsisako“ potencialių vaisių dėl išlikimo, nes agurkas yra nuolat augantis ir palankiomis sąlygomis derantis augalas. Derliaus nuostoliai gali siekti iki pusės, tačiau situaciją beveik visada galima ištaisyti.
Svarbiausia išmokti atpažinti pirmuosius bėdų požymius: nedidelį blyškumą, mažyčių kiaušidžių augimo sulėtėjimą, dar prieš joms pradedant masiškai geltonuoti.
Ko agurkams iš tikrųjų reikia sėkmingam rišimui
Temperatūros komfortas
20–25 °C temperatūra idealiai tinka fermentiniam aktyvumui ir medžiagų apykaitos procesams, reikalingiems apdulkinimui, apvaisinimui ir pradiniam vaisių augimui. Esant žemesnei nei +15 °C temperatūrai, žiedadulkės tampa sterilios arba žiedas nevisiškai išsiskleidžia. Virš +30 °C (ypač esant žemai drėgmei) žiedadulkės taip pat praranda gyvybingumą, o augalas pereina į išgyvenimo režimą.
Šiltnamyje arba šalia agurkų atvirame grunte naudokite termometrą. Jei temperatūra reguliariai viršija 18–28 °C, tai yra rizikos veiksnys.
Subalansuota mityba
Mitybos disbalansas yra ne mažiau žalingas nei trūkumas. Azoto perteklius ir kalio trūkumas gali lemti stiprų žalumynų augimą, bet silpną žydėjimą. Fosforo perteklius gali blokuoti cinko ar geležies įsisavinimą. Balansas reiškia teisingą makro- ir mikroelementų santykį skirtingais augimo etapais.
Prieš sodinimą, jei įmanoma, atlikite dirvožemio tyrimą. Jei ne, atkreipkite dėmesį į vizualius trūkumo požymius ir žydėjimo laikotarpiu naudokite kompleksines trąšas, specialiai skirtas agurkams.
Stabili drėgmė
Žodis „reguliarus“ laistymas čia yra esminis. Agurkai yra labai jautrūs dirvožemio išdžiūvimui, o tai greitai sukelia stresą. Per didelė drėgmė taip pat pavojinga – ji gali sukelti šaknų puvinį. Svarbu palaikyti stabilų dirvožemio drėgnumą be staigių pokyčių.
Prieš laistydami patikrinkite dirvožemio drėgmę 5–10 cm gylyje – dirvožemis turi būti drėgnas, bet ne šlapias ar permirkęs.
Problemos priežasčių nustatymas
Jei ant krūmų nėra voratinklinių erkučių, amarų, miltligės ar kitų ligų požymių, problema susijusi su žemės ūkio technika arba oru. Veskite nedidelį dienoraštį, kuriame stebėtumėte orus ir savo veiksmus – tai padės jums išanalizuoti, kas galėjo sukelti problemą.
Temperatūros stresas
Temperatūros stresas veikia augalo hormoninį foną, provokuodamas etileno, senėjimo ir kritimo hormono, gamybą. Karštyje aukšta dirvožemio temperatūra (virš 28–30 °C) tiesiogine prasme „išverda“ šaknis, smarkiai sumažindama jų gebėjimą įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Šalta dirva (žemesnė nei 15 °C) taip pat paralyžiuoja šaknis.
Staigūs dienos ir nakties svyravimai iškreips augalą ir gali sutrikdyti žydėjimo procesus. Stebėkite ne tik oro, bet ir dirvožemio temperatūrą.
Maistinių medžiagų trūkumas
Kiekvienas elementas atlieka tam tikrą funkciją:
Azotas skirtas bendram augimui, jo trūkumas riboja kiaušidžių formavimąsi. Požymis: šviesiai žali lapai.
Fosforas yra labai svarbus šaknų vystymuisi, žydėjimui ir vaisių užmezgimui. Simptomai: violetinio atspalvio lapai, sulėtėjęs augimas.
Kalis – cukrų transportavimui į vaisius ir atsparumui stresui. Požymis: lapų kraštų pageltimas.
Magnis yra pagrindinis chlorofilo komponentas. Požymis: pageltimas tarp lapų gyslų (gyslos išlieka žalios).
Boras yra būtinas žiedadulkių vamzdelių augimui ir apvaisinimui. Simptomai: silpnas žydėjimas, kiaušidžių nebuvimas arba jų deformacija.
Laistymo problemos
Aktyvaus vaisių augimo laikotarpiu agurkas sunaudoja didžiulį kiekį vandens – iki 90 % jo vaisių sudaro vanduo! Dėl drėgmės trūkumo augalas tiesiog neturi išteklių „užpildyti“ vaisių. Laistymas šaltu vandeniu (žemesnėje nei 18–20 °C) sukelia šoką šaknų sistemai.
Visada naudokite nusistovėjusį ir saulėje pašildytą vandenį. Optimali temperatūra yra 20–25 °C.
Praktiniai sprendimai, kaip išsaugoti derlių
Sudarome optimalias sąlygas
Reguliariai vėdinkite šiltnamį, net ir vėsiomis dienomis, kad užtikrintumėte oro cirkuliaciją. Esant dideliam karščiui, sudrėkinkite šiltnamio takelius ar sienas. Naudokite šešėlinį tinklelį (40–60 % šešėlio).
Mulčiavimas yra daugiafunkcinė technika. Jis apsaugo šaknis nuo perkaitimo vasarą ir hipotermijos pavasarį, žymiai sumažina drėgmės garavimą ir praturtina dirvą organinėmis medžiagomis. Mulčio sluoksnis turėtų būti 5–10 cm storio, bet ne arti stiebo.
Šaltoms naktims naudokite 17–30 g/m² tankio agrofibrą. Užberkite jį tiesiai ant augalų arba įrenkite arkas. Jei temperatūra pakyla aukščiau optimalios, dieną nuimkite.
Mityba atsigavimui
Fosforo trūkumui gydyti: skubios pagalbos atveju naudokite monokalio fosfato tirpalą. Superfosfatas ir kaulų miltai veikia lėtai, todėl geriausia juos naudoti iš anksto.
Subalansuotai mitybai: kalio nitratas (15–20 g 10 litrų vandens) yra lengvai prieinamas azoto ir kalio šaltinis. Skystas trąšas naudokite tik drėgnam dirvožemiui.
Skatinti žydėjimą: boras yra labai svarbus mikroelementas žiedų formavimuisi ir žiedadulkių gyvybingumui. Pirmiausia ištirpinkite boro rūgštį (0,5 g/l) nedideliame kiekyje karšto vandens, tada įpilkite šilto vandens iki žymės. Gausiai apipurkškite visus žiedus ir kiaušides. Pakartokite apdorojimą po 7–10 dienų, kad poveikis būtų sustiprintas.
Susilpnėjusiems augalams įpilkite išrūgų (50 ml litre) – jose yra laktozės, aminorūgščių ir B grupės vitaminų, kurie yra puikūs augimo stimuliatoriai.
Tinkamas laistymas
Laistymo dažnumas priklauso nuo dirvožemio tipo, oro sąlygų ir krūmo dydžio. Pagrindinis rodiklis yra dirvožemio būklė šaknų gylyje. Naudokite „pirštų metodą“ – įsmeikite pirštą į dirvą iki 5–7 cm gylio. Jei ji sausa, laikas laistyti.
Lašelinis laistymas yra idealus, nes užtikrina pastovią drėgmę ir nesušlapina lapų. Suaugusį augalą laistykite bent 20+ cm gylyje.
Krūmų formavimasis
Kiaušidžių retinimas: Didelio derlingumo hibridai formuoja „puokštės“ kiaušides. Augalas turi ribotą išteklių kiekį, kurį gali vienu metu nukreipti vaisių formavimui. Lapo pažastyje palikite 1–2 stipriausias kiaušides, likusias atsargiai pašalinkite.
Posūnių šalinimas: Posūniai yra pagrindiniai stiebo ir kiaušidžių konkurentai. Reguliariai (kartą per savaitę) juos šalinkite, kai jie dar maži (iki 3–5 cm).
Tinkamas sodinimas: Laikykitės rekomenduojamo atstumo tarp augalų (bent 30–50 cm). Per didelis augalų tankumas sukelia konkurenciją dėl šviesos, oro, vandens ir maistinių medžiagų.
Apdulkinimo užtikrinimas
Bičių apdulkinamoms veislėms žiedų nukritimo priežastis 100 % yra apdulkinimo trūkumas. Rankinis apdulkinimas šiltnamyje – tai žiedadulkių pernešimas iš vyriško žiedo (su plonu koteliu) į moterišką žiedą (su maža agurko formos inkile).
Atsargiai nuskinkite vyriškąjį žiedą, pašalinkite žiedlapius ir palieskite dulkinukėmis moteriškojo žiedo piestelę. Tai darykite ryte, kai žiedai švieži.
Tinkamų veislių pasirinkimas
Atsparumas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais: ligomis, temperatūros pokyčiais, nepakankamu apšvietimu. Partenokarpiniai hibridai deda vaisių be apdulkinimo – jiems sterilių žiedadulkių problema tiesiog neegzistuoja.
Perskaitykite veislės aprašymą ant sėklų pakelio. Šiltnamiams geriausias pasirinkimas garantuotam prigijimui yra partenokarpiniai hibridai.
Atminkite: kiekvienas augalas stengiasi išgyventi ir susilaukti palikuonių. Kai agurkas numeta kiaušides, jis nėra kaprizingas – jis prašo pagalbos. Išmokę suprasti šią kalbą, galėsite laiku reaguoti į jo poreikius ir gauti tą nuostabų derlių, apie kurį svajojote.
