Naujas tyrimas patvirtino, kad kai kurie maisto produktai, kuriuos valgote prieš miegą, iš tiesų gali turėti labai realios įtakos ateinančiai nakčiai ir tam, ką sapnuojate, skelbia „ScienceAlert“.
Tyrimui vadovavo Monrealio universiteto sapnų neurobiologas Tore Nielsenas. Jis ir jo komanda pakvietė 1 082 Kanados MacEwan universiteto psichologijos studentus atlikti internetinę apklausą. Ją pasitelkiant buvo tiriami studentų mitybos įpročiai, miego trukmė ir kokybė, kokius sapnus jie sapnuoja. Taip pat buvo vertinama, kaip tyrimo dalyviai suvokia, kokią įtaką miegui ir sapnams turi tam tikros maisto rūšys ir valgymo laikas, jei apskritai turi.
„Naujos įžvalgos leidžia manyti, kad pakeitus kai kuriems maisto produktams jautrių žmonių mitybos įpročius, galėtų sumažėti jų patiriamų košmarų skaičius“, – sako M. Nielsenas.
Sulaukus tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad tik 5,5 proc. respondentų manė, jog valgomo maisto rūšis ir vartojimo laikas prieš miegą turi įtakos jų sapnams, tačiau dauguma šios grupės žmonių dėl miego kokybės pokyčių kaltino arba pieną, arba saldų maistą. Tai ypač pasakytina kalbant apie nerimą keliančius ar keistus sapnus: 31 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad juos lemia desertai ar kiti saldumynai, 22 proc. – kad pieno produktai.
Tyrėjai taip pat nustatė stiprų ryšį tarp laktozės netoleravimo ir alergijos maistui bei košmarų ir prasto miego. Manoma, kad dujos ir skrandžio skausmai sutrikdo miegą taip, kad padidėja tikimybė patirti ir prisiminti sapnus.
Tyrimas parodė, kad sveikiau besimaitinantys žmonės (besirenkantys geresnį maistą, mažiau valgantys vakare) geriau prisiminė sapnus, o mažiau sveikai besimaitinantys žmonės (vartojantys daugiau nesveiko maisto, mažiau pasikliaujantys alkio ir sotumo jausmu, daugiau valgantys vakare) dažniau sapnavo košmarus arba negatyvius sapnus, bet (galbūt laimei) prasčiau juos prisiminė.
Kadangi tyrimas paremtas universiteto studentų savarankiškai pateiktais duomenimis, jis nebūtinai atspindi platesnę populiaciją. „Turime ištirti daugiau įvairaus amžiaus, įvairių visuomenės sluoksnių ir skirtingus mitybos įpročius turinčių žmonių, kad galėtume nustatyti, ar mūsų rezultatai tikrai gali būti apibendrinti didesnei populiacijai“, – sako M. Nielsenas.
Taip pat, anot tyrėjų, reikės atlikti eksperimentus, kai žmonės, iš tiesų pavalgę tam tikro maisto, eina miegoti ir yra stebimas jų miegas.
Tyrimas čia.
