Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus keisti įstatymus įteisinant griežtesnę atsakomybę sveikatos priežiūros įstaigoms už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudežtui padarytą žalą, pacientų ir medikų organizacijos sukilo, kad prie gero tai neprives. Jos perspėja, kad dėl ruošiamų pokyčių ne tik gali tiesiogiai nukentėti pacientai, bet ir patys medikai nuspręsti nebedirbti tokioje sistemoje.
Medikai įspėja, kad laukia griūtis: dėl pakeitimų sveikatos sistemoje – audra (Julius Kalinskas/ BNS nuotr.)
Daugiau nei šimtas pacientų organizacijų, medikų draugijų ir gydymo įstaigų bei profesinių sąjungų jau kreipėsi į Seimą įspėdamos apie SAM teikiamų įstatymų projektų keliamas rizikas.
Organizacijų teigimu, ministerijos siūlomi pakeitimai gali tiesiogiai apriboti pacientų galimybes gauti paslaugas bei padidinti įtampą visoje sveikatos sistemoje.
Baiminasi naujos baudų sistemos
Parlamentarė Jurgita Sejonienė nuogąstavo, kad SAM pateiktais Sveikatos draudimo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektais iš esmės keičiamas atsakomybės modelis sveikatos sektoriuje.
„Šiuo metu pagrindinės Valstybinės ligonių kasos taikomos priemonės apsiriboja įsipareigojimu pašalinti pažeidimą, grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšas ar pacientui neteisėtai paimtą mokestį.
O SAM siūlo pereiti prie griežtesnio reguliavimo modelio, kuriame būtų taikomos papildomos finansinės sankcijos, tai yra baudos, plečiamos Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos galios, sudaromos galimybės stabdyti ar nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis bei vaistinėmis ir griežtinama administracinė atsakomybė už nustatytus pažeidimus“, – antradienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo ji.
Būtų baudžiamos ne tik gydymo įstaigos, bet ir pacientai?
Pasak parlamentarės, nustatytos piniginės baudos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, ir vaistinėms didėtų kartais. „Be to, baudos būtų skiriamos nepriklausomai nuo to, ar įstaiga pašalina pažeidimus, skiriamos ir tais atvejais, kai kartu stabdoma ar panaikinama licencija ar jos dalies galiojimas.
Tai yra dvigubas baudimas už tą patį pažeidimą. Taip pat administracinė atsakomybė būtų taikoma platesniam atsakingų asmenų ratui, tai yra sveikatos priežiūros specialistams ir (ar) įstaigų vadovams, nepriklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.
Tai VLK galės stabdyti sutartį arba nutraukti jos dalį ir naujos sutarties nebūtų galima sudaryti dvejus metus. Taip pat laikinai stabdyti sutarties vykdymą, konkrečių paslaugų, vaistų ar priemonių apmokėjimą ir taikyti šias priemones iki 30-ies kalendorinių dienų“, – dėstė J. Sejonienė.
Jos tvirtinimu, opozicija iš esmės neprieštarauja kovai su piktnaudžiavimu, neteisėtomis priemokomis ar PSDF lėšų švaistymu.
„Tačiau siūlomi projektai reikšmingai plečia baudimo ir sankcijų sistemą, neatlikus realaus poveikio vertinimo pacientams, paslaugų prieinamumui, laukimo eilėms ir regionams. Nutraukus ar sustabdžius sutartis gali būti baudžiamos ne tik gydymo įstaigos, bet ir pacientai, kurių galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas gali sumažėti.
Dalis pažeidimų kyla ne dėl tyčinio piktnaudžiavimo, o dėl nestabilaus reguliavimo, e. sveikatos sistemos trūkumų ir nepakankamo teisės akto aiškumo. Projektuose neatsižvelgta į realią gydymo įstaigų situaciją, specialistų trūkumą, augančius darbo krūvius, finansavimo problemas ir nepakankamus paslaugų įkainius“, – kritiką liejo Seimo narė.
Pacientai: klausimas, ar sutrumpės eilės
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, šiandien gausiam skaičiui organizacijų tenka kalbėti vos ne ultimatumo kalba, nes klausimų lieka daugiau nei atsakymų, o susikalbėjimo su įstatymų leidėjais trūksta.
„Pastaruoju metu mes labai daug kalbame apie vertę medicinoje, apmokėjimą už rezultatus, apie į sveikatos priežiūros sistemą, orientuotą į žmogų, kurios centre yra ir pacientas, ir medikas. Taip pat girdime apie pasitikėjimu grįstus santykius tarp medikų ir pacientų. (…) Šitas dokumentas, atrodo, griauna, o ne prisideda prie šių kertinių sveikatos priežiūros sistemos elementų“, – pabrėžė ji.
Pasak POLA direktorės, kilus ginčui tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir institucijų, pirmiausia nukentės ne įstaigos vadovas, o ten dirbantys medikai ir pacientai.
„Nes, viena vertus, pacientas jau nebežino, kur jam kreiptis, nes jeigu tai yra šeimos įstaiga, kurioje jis metų metus lankėsi ir staiga nutraukiama sutartis.
Kita vertus, žmogus, nuėjęs pas specialistą, užsiregistravęs, pralaukęs pusę metų ir štai nutraukiama sutartis, vėlgi yra didžiulis neapibrėžtumas. (…) Ar šiais pokyčiais sutrumpės laukimo laikas, ar pagerės gydymo rezultatai, ar paciento kelias sistemoje taps aiškesnis? Tai tikrai nematome, kad to link artėjame“, – apgailestavo N. Čiakienė.
„Iš pacientų organizacijų pozicijos tikrai kviečiam dabar neskubėti, sustoti, prašome Seimo narių įsiklausyti į visas sveikatos sektoriuje veikiančias skirtingas grupes ir sustabdyti šitą tokį greitą stūmimą sprendimų, kurie turi labai daug rizikų“, – pridūrė ji.
Didėja rizika, kad baudžiamas medikas išvis pasitrauks
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva atkreipė dėmesį, kad priėmus minėtas įstatymų pataisas, tai įsigaliotų visiems medikams, ne vien gydytojams. „Kai dabar kalbame apie vadovus, ne, tai galiotų ir slaugytojams, ir kineziterapeutams, ir odontologams – bet kuriam medikui, kuris suveda bet kokį kodą į ligonių kasų sistemą“, – teigė ji.
Gydytoja svarstė, ar Lietuvoje dar bent viena profesija, kuriai galiotų administracinės baudos už darbą: „Mes ir taip turime didžiulius krūvius, didžiules atsakomybes, (…) ligonių kasų kodavimas ir taip yra daug metų galiojanti prievolė, (…) kuri nėra niekaip susijusi su klinikiniu darbu.
Ir dabar po šito įstatymo priėmimo ta prievolė taptų tam tikra bausme – net ir už netyčines klaidas galėtumėme gauti administracinę baudą.“
„Mes, šeimos gydytojai, kiekvieną dieną suvedinėjame labai daug kodų ir jeigu aš kiekvieną dieną galvosiu apie tą bausmės baimę, tai reikia įsivaizduoti, kuo tampa mano darbas“, – pastebėjo A. Astafjeva.
„Tikrai stengiamės dirbti dėl paciento. Netyčinės klaidos tikrai vyksta. Jeigu kalbėtume kaip organizacija apie piktnaudžiavimą, apie tas, kur yra jau tyčia kažkokios naudos siekiama.
Taip, tam yra jau galiojantis įstatymas ir yra būtent numatyta administracinė už tyčinius veiksmus. (…) Bet jeigu kiekvienas medikas bus nubaustas už netyčines klaidas, (…) tikrai tas medikas, kuris gaus baudą, (…) jis greičiausiai neliks sistemoje, nes tai yra labai nesąžininga ir labai neteisinga“, – pridūrė ji.
A. Astafjeva pabrėžė, kad pataisų priėmimas lemtų žalos perkėlimą medikams, nes gydymo įstaigų vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
„Kadangi vadovas turės būti nepriekaištingos reputacijos, reiškia, visa administracinė žala bus numatyta kitam atsakingam asmeniui, kas iš principo yra medikas. (…) Galbūt įstaiga ir sumokės tą baudą, bet pati administracinė bauda ir pati prievolė jau bus medikui“, – sakė ji.
Medikų perdegimas Lietuvoje – ir taip jau kritinio lygio
Pasak jos, moksliniai tyrimai rodo, kad dažni reglamentų pokyčiai, kontrolės mechanizmai ir administraciniai reikalavimai yra vieni svarbiausių streso šaltinių, kurie skatina perdegimą, depersonalizaciją ir bejėgiškumo jausmą.
„Medikų perdegimas Lietuvoje pasiekė kritinį lygį ir tai yra nebe vieno žmogaus, bet visos sistemos problema. Ir Lietuvos, ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad profesinį perdegimą patiria iki 75 proc. medicinos darbuotojų ir tai siejama su emociniu išsekimu, depresija, nerimu ir augančiu specialistų pasitraukimu iš profesijos.
Net 21 proc. iš apklaustųjų galvojo apie pasitraukimą iš gyvenimo. 53 proc. patiria nerimą, trisdešimt trys turi depresijos simptomų, 40 proc. netgi turi bent vieną psichikos sveikatos sutrikimą ir apie 30 proc. gali turėti žalingų alkoholio vartojimo rizikų. Didžiausią žalą medikams, medikų motyvacijai daro perteklinė administracinė našta ir nuolat besikeičiančios taisyklės“, – pastebėjo LMS atstovė.
Pasak jos, šiandien konfliktas sveikatos sistemoje yra dėl galios disbalanso tarp kontrolės ir profesinės autonomijos: „Ta pati institucija teikia įstatymus, kontroliuoja, interpretuoja ir baudžia, ir tai tikrai yra didžiulis neatitikimas. Esminiai klausimai yra finansavimo modelis, lėšų paskirstymas ir tai, kiek gydytojas gali priimti sprendimus, klinikinius sprendimus, nesibaimindamas administracinių sankcijų.“
Jau dabar mato perteklines sankcijas
A. Gerliakienės manymu, kai gydytojas pradeda gydyti auditą, o ne pacientą, nukenčia visa sveikatos sistema.
„Perteklinė kontrolė skatina gynybinę mediciną, perteklinį dokumentavimą ir baimę priimti nestandartinius, bet pacientui reikalingus sprendimus. Dėl to daugėja biurokratijos, mažėja iniciatyva ir blogėja paslaugų prieinamumas. (…) Pažangios šalys juda nuo represinės kontrolės modelio prie partnerystės modelio, apie ką ne kartą kalbėjau“, – pastebėjo ji.
LMS narė pridūrė, kad jau šiandien yra taikomos perteklinės sankcijos tikrinant, kaip yra teikiamos paslaugos sveikatos. „Tie pažeidimai tikrai niekaip nesusiję su žala PSDF biudžetui. Tai yra kažkokie administraciniai neatitikimai, smulkūs pažeidimai, kurie yra baudžiami priemone grąžinti finansavimą ligonių kasoms. Jeigu bus dar aštrinamas ir griežtinamos sankcijos medikams, manau, kad tikrai bus griūtis sistemoje“, – konstatavo A. Gerliakienė.
J. Sejonienė tvirtino, kad opozicija bandys pristabdyti pataisų svarstymą Seime.
Pasak konservatorės, valstybė negali, viena vertus, „reikalauti iš gydymo įstaigų užtikrinti paslaugų prieinamumą specialistų trūkumo, augančio darbo krūvio ir finansinio spaudimo sąlygomis, neapmokėdama ir sutartinių paslaugų, neperžiūrėdama realių sąnaudų nebeatitinkančių paslaugų įkainių, o kita vertus, į sistemines problemas atsakyti naujomis baudomis ir sankcijomis“.
Antrindama jai Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragino atlikti išsamų poveikio vertinimą. „Toliau yra kuriama tai, ką galėčiau pavadinti baimės medicina, gynybinė medicina, tačiau maksimaliai nugalint medikus, gydytojus ir darant tiesioginę žalą ne tik visiems medikams, bet (…) ir pacientams.
Šimtas vienuolika organizacijų šiandien kreipėsi į Seimą, į visus Seimo narius. Mes visi esame gavę tą kreipimąsi su argumentais, kurie perspėja, kad tokie pakeitimai, esminiai, ne techninio pobūdžio pakeitimai neturėtų būti teikiami be išsamaus ir labai gerai situaciją išanalizuojančio, argumentus pateikiančio poveikio vertinimo. Ir, žinoma, jie negali būti teikiami be ekspertų įžvalgų“, – sakė ji.
SAM: rnustatoma vis didesnė žala PSDF biudžetui
SAM gi pabrėžia, kad įstatymų projektų tikslas – griežtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už Administracinių nusižengimų kodekso nusižengimus, taip pat – įteisinti naujas poveikio priemones, kurios turėtų realų, juntamą ir atgrasantį poveikį (pinigines baudas, draudimą tam tikrą laiką sudaryti naują sutartį, jeigu ankstesnė sutartis buvo nutraukta dėl teisės aktų pažeidimų), bei atsakomybės neišvengiamumą.
Pasak ministerijos, atliekant kontrolės procedūras, kasmet nustatoma vis didesnė žala PSDF biudžetui – ši žala nustatoma atliekant didžiąją dalį kontrolės procedūrų. Nurodoma, kad VLK patikrinimai 2024–2025 metais žalą biudžetui nustatė 75 proc. atvejų.
Pažymima, kad pagal dabartines sankcijas, ūkio subjektams tiek potencialios, tiek realiai skiriamos baudos dydis praktikoje nesiekia nei 1 proc. nustatytos žalos.
„Tikimasi, kad įstatymų projektais siūlomų priemonių visuma paskatins asmens sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir kitus ūkio subjektus dėti maksimalias pastangas, kad jų vykdoma veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus, nebūtų daroma žala PSDF biudžetui, o pacientams būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, būtų užtikrinta pacientų sauga ir teisėti interesai“, – dėstoma aiškinamajame rašte.
Įstatymš pakeitimo projektai antradienį turi būti teikiami svarstyti Seimui. Jeigu Seimas priimtų pakeitimus, naujoji tvarka įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
