Netrukus prasidėsianti šienapjūtė daliai stirniukų taps mirties nuosprendžiu: medžiotojai prašo ūkininkų apsaugoti jauniklius ir prieš šienaujant patraukti juos iš laukų. Tuo tarpu biologai bando prisibelsti prie valdininkų ir reikalauja imtis veiksmų, kad stirnų populiacija Lietuvoje neimtų mažėti.
Stirniukas (nuotr. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos)
Pievoje medžiotojas Deividas užtiko stirnos jauniklį. Stirnos atsiveda jauniklius ir kol pačios ieško maisto ar eina rujoti, juos palieka pievose, aukštose žolėse, mat jauniklių kojos dar nėra sutvirtėjusios, mamai iš paskos vaikščioti jie per silpni.
„Jų negali stirna apsaugoti nuo plėšrūnų. Ką daro stirniukai, jie pasilieka patys vieni pievoje, spaudžiasi prie žemės, lenda po žole ir taip slepiasi kelias savaites“, – komentuoja biologas Petras Adeikis.
Mažam stirniukui pievoje pavojų – apstu. Čia jį gali pastebėti įvairūs plėšrūnai, nuo kurių jis neapsisaugotų. Tačiau ne ką mažesnė grėsmė mažyliams – žmogus ir jo mašinos.
Didelis pavojus stirniukams
Lietuvoje jau netrukus prasidės šienavimo sezonas ir į laukus išvažiuos šienapjovės, kurių kriokimas daliai stirniukų bus paskutinysis išgirstas garsas. Gamtininkai skaičiuoja, kad kasmet per šienapjūtę galėtų žūti net apie 20 tūkstančių stirnų jauniklių. Biologai mano, kad stirniukus apsaugoti galėtų valstybė, kaltina ministeriją, kad ji užsidengia ausis ir akis.
„Ketvirti metai šiemet organizuosim akciją „Neleisk sušienauti stirniuko“. Labai gaila, kad ministerija akla, kurčia. Mes šaukiam, sakom“, – sako P. Adeikis.
Biologas tvirtina, kad medžiotojai turi visas galimybes stirniukus apsaugoti, tačiau to nedaro. Dėl to kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad šie to išsireikalautų. O ministerija žada tik paskatinti juos žodžiu.
„Taip, jie žūsta. Ką mes ruošiamės daryt? Visų pirma, skatinti ir ūkininkus, taip pat prisidėti ir medžiotojus, prie tokių stirniukų gelbėjimo“, – komentuoja Aplinkos ministerijos atstovas Darius Stonis.
Savo ruožtu medžiotojai tvirtina, kad ūkininkams padėti jie pasiruošę: turi ir tam reikiamos įrangos, dronų, kurie gali aptikti laukuose besislepiančius jauniklius.
„Mes tikrai kaip medžiotojų bendruomenė esame pasiruošę padėti ūkininkams užtikrinti stirniukų populiacijos išlikimą“, – tikina medžiotojų ir žvejų draugijos narys Laurynas Filipavičius.
Ką daryti suradus stirniuką
Tačiau visuomenė apie laukinius gyvūnus žino per mažai: gyventojai, laukuose aptikę jauniklius, elgiasi netinkamai, juos nešasi namo, bando juos gelbėti. Laukinių gyvūnų globos centro vadovė sako, kad vien šiemet jau 7 tokius stirniukus žmonės parsinešė namo.
„Randa liūdnus, atrodo, vienišus, nors mama yra netoliese kažkur“, – sako laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Iš gamtos išneštas stirniukas, visų pirma, yra didžiulis stresas motinai, kuri neberanda savo jauniklio. O ir pats stirniukas namuose dažnu atveju neišgyvena, nes būna netinkamai maitinamas. Net ir išgyvenusiems likimas liūdnas, mažyliai pripranta prie žmogaus ir į laukinę gamtą sugrįžti nebegali.
„Rekomenduojama nemaitinti, nebandyti pagirdyti, tiesiog pamačiau, nematau jokio kraujo, jokių lūžių ar kokių nors kitokių sužeidimų – tiesiog praėjau pro šalį“, – pataria J. Morkūnaitė.
Jei pastebite sužeistą stirniuką ar bet kurį kitą sužeistą gyvūną, specialistai rekomenduoja visų pirma paskambinti ir pasitarti, o ne patiems imtis veiksmų. O gamtosaugininkai prašo ūkininkų elgtis atsakingai ir prieš šienaujant apeiti pievas, kad po šienapjovėmis nežūtų stirnų jaunikliai.
