Lietuviai vis aktyviau kaupia santaupas nenumatytiems atvejams, tačiau specialistai įspėja – norint protingai taupyti, vien laikyti pinigus banko sąskaitoje nepakanka. Dėl infliacijos santaupų vertė ilgainiui mažėja – už tą pačią sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
Todėl finansų ekspertai ragina ieškoti būdų, kaip apsaugoti savo pinigus nuo nuvertėjimo.
Naujienų portalas tv3.lt aiškinosi, kaip ir kur gyventojai gali saugiai investuoti savo santaupas.
Beveik kas antras kaupia „juodai dienai“
Kovo mėnesį draudimo bendrovės BTA užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas antras 18–29 metų lietuvis ateities saugumą pirmiausia sieja su santaupomis.
Tyrimo duomenys parodė, kad lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria stipriausiu finansinio saugumo poreikiu – santaupas kaip svarbiausią pasiruošimo elementą kovo mėnesį atliktame tyrime įvardijo 38 proc. šalies gyventojų. Tuo metu Latvijoje santaupas kaip saugumo įrankį įvardija 27 proc. gyventojų, o Estijoje – 34 proc.
Finansinę „pagalvę“ labiausiai akcentuoja ne vyresni žmonės, o jaunesnės kartos: tarp 18–39 metų gyventojų santaupas kaip svarbiausią saugumo elementą įvardija apie pusė respondentų, o tarp 60–74 metų žmonių taip mano 30 proc. apklaustųjų.
„Tokį požiūrį formuoja aplinka, kurioje augo dabartinis jaunimas. Pastarąjį dešimtmetį jų kasdienybę lydėjo ekonominiai sukrėtimai, pandemija, geopolitinė įtampa ir karas Europoje, todėl finansinis rezervas tampa nebe ilgalaikiu tikslu, o būtina saugumo priemone. Jaunoji karta labai aiškiai supranta finansinio stabilumo svarbą ir ieško būdų jaustis saugiau neapibrėžtame pasaulyje“, – sako BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė.
Vien neišleisti – nepakanka
Visgi specialistai dažnai pabrėžia, kad vien neišleisti pinigų nepakanka. Norint, kad santaupos užtikrintų saugesnį rytojų reikia įvertinti infliacijos riziką ir santaupas valdyti taip, kad jų perkamoji galia ateityje nemažėtų.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė primena, kad net ir nieko nepirkdami leidžiame pinigams nuvertėti.
Pasak jos, viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, kad neišleisti pinigai automatiškai reiškia taupymą.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakydami nereikalingų pirkinių savo lėšas kaupiame. Vis dėlto, jei infliacija teigiama, o pinigus tiesiog laikome sąskaitoje, lėšos tuo metu vertę praranda.
Kai kuriais atvejais reikalingą prekę įsigyti šiandien gali būti net naudingiau nei taupyti, nes po kurio laiko už tą pačią sumą prekės nusipirkti jau nepavyks“, – aiškino ji.
K. Ruseckienė pridūrė, kad taupyti finansinį rezervą nenumatytoms aplinkybėms verta tik iki tam tikros ribos.
„Paprastai rekomenduojama atsidėti iki 6 mėnesių atlyginimą atitinkantį santaupų kiekį ir jį laikyti taip, kad pasinaudoti galėtumėte paprastai ir greitai. Šias sąlygas atitinka ir kaupiamasis indėlis, jei jį galite papildyti bet kada ar lėšas atsiimti greitai.
Tuo metu kitas santaupas turėtumėte įdarbinti taip, kad jos padėtų ne tik sumažinti infliacijos poveikį, bet visiškai jį eliminuotų ir padėtų papildomai uždirbti – pinigų vertę didintų. Kaupti didesnį pinigų kiekį sąskaitoje tiesiog neefektyvu“, – patarė specialistė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 4,9 proc., o mėnesio infliacija sudarė 0,7 proc.
Tuo metu Lietuvos banko duomenys rodo, kad kovą gyventojai einamosiose sąskaitose laikė daugiau nei 20 mlrd. eurų.
Tokie duomenys rodo, kad lietuvių sąskaitose laikomi milijardai eurų prarado dalį savo vertės.
Paprastai tariant, jei šie 20 mlrd. eurų sąskaitose buvo laikomi nuo 2025 m. balandžio iki 2026 m. balandžio, jų perkamoji galia sumažėjo maždaug 5 proc.
Saugiausias variantas – terminuotasis indėlis
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė paaiškino, kad ilgainiui padidinti pinigų vertę ir visiškai eliminuoti infliacijos poveikį gali padėti investicinės priemonės.
„Modernūs sprendimai, pavyzdžiui, investicijų robotas, iš esmės demokratizavo investavimą – šiandien investuoti nedidelėmis sumomis į plačiai diversifikuotas investicines priemones gali kiekvienas turintis mobilųjį telefoną. Svarbiausia ne bandyti atspėti tinkamą momentą pradėti investuoti, o tai daryti nuosekliai, reguliariai, ilgai, net ir nedidelėmis sumomis.
Kai išmoksime valdyti infliacijos poveikį savo pinigams, jos baimintis nebereikės“, – komentavo pašnekovė.
Tiesa, šiuo metu investavimo rinkoje vyrauja nerimas dėl geopolitinės situacijos Artimuosiuose Rytuose, o akcijų svyravimai verčia atsargiau vertinti riziką. Todėl vis daugiau žmonių ieško, kaip savo pinigus investuoti saugiau.
Jungtinės centrinės kredito unijos Verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis atkreipia dėmesį, kad viena racionaliausių alternatyvų tiems, kurie siekia stabilumo, bet nenori palikti pinigų nuvertėti – terminuotasis indėlis.
Pasak R. Kutelio, didžiausias terminuotojo indėlio privalumas – tikrai aukštos palūkanos.
Pavyzdžiui, šiuo metu, anot specialisto, vienas palankiausių palūkanų rinkoje, net 3,7 proc. už 12 mėn. terminuotąjį indėlį, taiko kai kurios „Kreda“ grupės kredito unijos.
Paprastai tariant, į terminuotąjį indėlį įdėjus 1 tūkst. eurų vieniems metas, ši suma paaugtų iki 1 037 eurų (1000 * 0,037).
Anot R. Kutelio, skeptikai dažnai teigia, kad rinktis terminuotuosius indėlius neapsimoka, nes grąža juntama tik investuojant didesnes sumas. Visgi realybė, pasak jo, daug paprastesnė.
„Net ir 20 ar 50 uždirbtų eurų jau yra papildoma nauda, ypač kai pinigai kitu atveju tiesiog guli sąskaitoje“, – pabrėžia jis.
Pašnekovo nuomone, svarbu suprasti, kad kuo didesnė žadama grąža investuojant, tuo didesnė ir rizika.
Be to, kuo sudėtingesnis finansinis produktas, tuo daugiau žinių ir supratimo jis reikalauja.
Kaip veikia terminuotieji indėliai?
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė paaiškino, kad terminuotasis indėlis yra pinigų paskolinimas kredito įstaigai (bankui ar kredito unijai) iš anksto nustatytam laikotarpiui.
„Pavyzdžiui, žmogus sudaro sutartį su banku, kad paskolins 2000 eurų 12 mėnesių už 2 proc. metinių palūkanų. Indėlio sutarčiai pasibaigus, t. y. po metų, bankas grąžina 2000 eurų ir sumoka žmogui 40 eurų palūkanų.
Jei pinigų prireiktų anksčiau, tarkime, po 10 mėnesių, žmogus negautų palūkanų – nes nesilaikė sutarties sąlygų“, – dalijosi A. Klimavičienė.
Neretai galima išgirsti skeptikus, kurie teigia, kad į terminuotuosius indėlius investuoti neverta, nes jų palūkanos yra per mažos ir nesiekia infliacijos lygio.
ISM lektorė neslepia, kad indėlių palūkanos iš tikro dažnai vos siekia infliaciją.
Visgi ji pažymi, kad kai žmogus tiesiog laiko pinigus einamojoje sąskaitoje, tai išvis negauna jokių palūkanų ir jo santaupos nuvertėja.
Kitaip tariant, uždirbti 2 proc. metinių palūkanų yra geriau nei nieko neuždirbti.
Tuo metu R. Kutelis aiškina, kad terminuotieji indėliai išsiskiria saugumu – visi indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės, todėl leidžia ramiai planuoti savo finansus.
Be to, terminuotasis indėlis leidžiaiš anksto žinoti grąžą ir išvengti netikėtų vertės svyravimų, todėl jis yra patrauklus sprendimas ir tiems, kuriems šiuo metu svarbiausias finansinis saugumas.
Lietuvos banko duomenimis, per 2026 metų vasario mėnesį gyventojų indėliai padidėjo 395,4 mln. Eur, arba 1,4 proc. Namų ūkių sutarto termino indėliai kredito įstaigose per tą patį laikotarpį išaugo 11,4 mln. Eur, arba 0,1 proc.
Visgi svarbu pabrėžti, kad terminuotųjų indėlių nauda daugiausia priklauso nuo siūlomų palūkanų dydžio.
Lietuvos banko skaičiavimais, komercinių bankų 12 mėn. terminuotųjų indėlių palūkanos dažniausiai svyruoja nuo 1,50 iki 2,71 proc.
Tuo metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja doc. dr. Asta Klimavičienė priminė, kad bet koks investavimas visada yra susijęs su rizika.
Taigi, jei žmogus nori 100 proc. garantijos, tada vietoj investavimo reikėtų rinktis kitas alternatyvas.
Visgi, ji pritarė R. Kuteliui, kad terminuotieji indėliai yra vienas saugiausių būdų laikyti pinigus, nes juos apdraudžia valstybė.
Aptarė ir kitas investavimo galimybes
A. Klimavičienė aiškina, kad terminuotieji indėliai yra taupymo priemonė, o jų alternatyva galėtų būti gynybos obligacijos.
Pasak jos, balandį Seimas panaikino 2 proc. palūkanų ribą, todėl jos tapo patrauklesnės.
„Pavyzdžiui, šiuo metu platinamos 1 metų trukmės obligacijos moka 2,5 proc. metinių palūkanų. Tai daugiau nei palūkanos už didžiųjų bankų terminuotuosius indėlius.
Gynybos obligacijos yra Vyriausybės taupymo lakštai. Tai reiškia, kad gyventojai paskolina pinigus tiesiai valstybei. Tokios investicijos laikomos nerizikingomis, nes jas garantuoja valstybė“, – dalijosi pašnekovė.
Taip pat A. Klimavičienė priminė, kad kai nesinori „užrakinti“ pinigų terminuotajame indėlyje, galima rinktis kaupiamąjį indėlį, kurį siūlo kai kurie bankai ir kredito unijos.
„Kaupiamasis indėlis suteikia daugiau lankstumo, nes jį bet kada galima papildyti ar iš jo atsiimti pinigus, bet palūkanos gali būti mažesnės. O jei norite įdarbinti pinigus taip, kad jie ilguoju laikotarpiu pralenktų infliaciją, reikėtų svarstyti investavimą“, – komentavo ISM lektorė.
Ji pridūrė, kad investavimo būdų yra daug, tačiau būtina suprasti, kad investavimas visuomet yra susijęs su rizika.
„Galima investuoti į akcijas, obligacijas, fondus, nekilnojamąjį turtą, auksą ir kt. Tik kiekvienu atveju svarbu žinoti, į ką tiksliai investuojame ir kokią riziką prisiimame“, – įspėjo A. Klimavičienė.
