Kratos vyksta ne tik politikų namuose, o ir kauniečių konteineriuose. Komunalininkai nusprendė pažiūrėti, ar tinkamai gyventojai rūšiuoja plastiko atliekas. O radiniai stebina ir ne gerąja prasme – konteineryje įvairiausi prietaisai, elektriniai virduliai, žaislai ir vienkartinės elektroninės cigaretės. O tai sukelia didžiulį pavojų – nuo jų kyla gaisrai.
Komunalininkų radiniai kauniečių konteineriuose privertė griebtis už galvų: „Nuo šių metų galo bus bendras žymėjimas“ (tv3.lt koliažas)
Šiukšliavežė iškėlė plastiko-metalo konteinerį ir į specialias talpas pažėrė jo turinį. Prasidėjo konteinerio krata, o jame rado ne tik plastiko ir metalo. Ten rastas ir elektrinis virdulys, šlepetės ar akvareliniai dažai. Deja, daug ir pavojingų elektroninių atliekų – o jos ne kartą sukėlė milžinišką riziką – pleškėjo ir įmonės, ir sąvartynai
„Primetami žaislai, elektronika, „veipai“ vadinamieji, tai tos vienkartinės cigaretės, kurios sukelia savaiminius gaisrus, kas atliekų sektoriuje yra dažnas dalykas, nes pažeidus ličio bateriją kyla savaiminiai gaisrai“, – kalbėjo „Kauno švaros“ atstovė Vaiga Jazdauskaitė.
Tačiau, pasak komunalininkų, statistika rodo lietuvių pastangas rūšiuoti, o tai džiugina.
„Šiemet turime rezultatą, kad virš 90 proc. žmonių, kad rūšiuoja į konteinerius beveik vsiada ar dažniausiai – tai geras rezultatas, bet dabar manome, reiktų susiimti ir tą daryti kokybiškai“, – aiškino „Žaliojo taško“ atstovė Asta Burbaitė.
Kokie yra gyventojų rūšiavimo įpročiai?
O gyventojai tikina, kad rūšiuoja kone viską, bet vis dar kyla gausybė klausimų, kur ką mesti.
„Medinės nuo mandarinų pakuotės keldavo klausimų, o taip vis tiek ateini, paskaitai daugmaž“, – sakė moteris.
„Aš turiu atskiras dėžutes ir rūšiuojame iš širdies, stiklą, plastiką, mišrias, popierių – viską“, – pasakojo gyventoja.
„Kur dėti čekį ar į tą, ar į tą rūšiuoti, plastiko – tetrapakai, ir čia išrūšiavo – lieka sanitarinis popierius“, – minėjo vyras.
„Pieno buteliai, esu girdėjus, kad jie nešvarūs ir negalima į plastiką mesti. – Dabar ką girdite? – Dabar, kad reikia mesti, net jei nešvarūs“, – pridūrė moteris.
O atliekų tvarkytojai dar kartą primena, kad svarbu įsidėmėti ir į plastiko konteinerius mesti tik pakuotes, jų net plauti nereikia
„Mes prašome rūšiuoti pakuočių atliekas, o tos, kurios negalės būti perdirbtos, atrinksime rūšiavimo linijose“, – sakė A. Burbaitė.
Planuojamas vienodas konteinerių žymėjimas visose savivaldybėse
Atliekų tvarkytojai sako, kad nuo šių metų aiškumo bus daugiau.
„Nuo šių metų galo bus bendras žymėjimas atliekų konteinerių visoje Lietuvoje ir bus vienodas visose savivaldybėse ir bus akcentuojama pakuotė. Jei žmonės skaito – prie konteinerių yra surašyta ką galima mesti, ko negalima“, – aiškino V. Jazdauskaitė.
O metant kartoninę dėžę nuo šaldytuvo įpakavimo į popieriaus konteinerį – ją sulankstyti reikėtų
„Yra prašymas, kad žmonės lankstytų, smulkintų, nes užkemšami konteineriai ir jie perpildomi niekuo – oru, o tai gyventojams sukelia daug nepatogumų“, – kalbėjo V. Jazdauskaitė.
Stiklą lietuviai rūšiuoja bene geriausiai, klaidų čia mažai.
„Kartais atrodo, kad jei sudužo, tai stiklinis, bet dūžta keramika, porcelianas, krištolas – tai nėra stiklas. Negalima rūšiuoti veidrodžių, indų, nes nežinome, iš ko pagaminti“, – priminė A. Burbaitė.
Plastiko ir metalo, stiklo bei popieriaus konteineriuose randama apie ketvirtadalį netinkamų atliekų.
