Lukas Starkus
Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnaziją ir visą kraštą palietė skaudi netektis – mirė ilgametis pedagogas, dirigentas ir muzikos puoselėtojas Stanislovas Barzinskas. Daugiau nei šešis dešimtmečius Kaišiadorių kraštui atidavęs Maestro paliko ryškų pėdsaką ne tik muzikiniame, bet ir kultūriniame gyvenime.
S. Barzinskas buvo pirmasis Kaišiadorių vaikų muzikos mokyklos direktorius, mokytojas ekspertas, chorų ir pučiamųjų orkestrų vadovas, išugdęs ne vieną jaunųjų muzikų kartą. Jo dėka miesto ir rajono kultūrinis gyvenimas tapo gyvesnis, profesionalesnis ir turtingesnis.
Kaišiadorys atsisveikina su Stanislovu Barzinsku
Pedagogas išsiskyrė ne tik meile muzikai, bet ir išskirtiniu kūrybiškumu. Jis piešė, kūrė skulptūras, projektavo, drožė, taisė instrumentus ir visą gyvenimą išliko aktyvus kultūros puoselėtojas.
Artimieji, kolegos ir buvę mokiniai velionį prisimena kaip talentingą Mokytoją, gebėjusį įkvėpti, sudominti ir uždegti meilę muzikai. Jo darbai, suburti kolektyvai ir išugdyti mokiniai liks gyvu atminimu ateities kartoms.
Su giliu liūdesiu atsisveikiname su Stanislovu Barzinsku – iškiliu pedagogu, muziku, dirigentu, pirmuoju Kaišiadorių vaikų muzikos mokyklos direktoriumi, Kaišiadorių 1-osios vidurinės mokyklos Mokytoju ekspertu, Lietuvos saviveiklos žymūnu, dailininku, skulptoriumi ir nepaprastai kūrybinga asmenybe.
Stanislovas Barzinskas gimė 1932 metais Šiauliuose. Vaikystę paženklino Antrojo pasaulinio karo išgyvenimai, tačiau net ir sunkiausiais metais jį lydėjo muzika. Muzikalioje šeimoje skambėjo dainos, trimitas, gitara, akordeonas ir būgnas. Šioje aplinkoje užsimezgė jo viso gyvenimo pašaukimas.
Muzikos mokėsi Šiauliuose, vėliau – Talat-Kelpšos muzikos mokykloje, Vilniaus ir Rygos konservatorijose. Studijų metai nebuvo lengvi: mokslą teko derinti su darbu, vakarais ir naktimis groti restoranuose. Atlikdamas karinę tarnybą trejus metus vadovavo karinės dalies pučiamųjų orkestrui.
Prieš atvykdamas į Kaišiadoris, Stanislovas Barzinskas dirbo Molėtuose, Pasvalyje ir Kupiškyje. Nuo 1960 metų jo gyvenimas ir kūrybinė veikla neatsiejamai susiję su Kaišiadorimis. Čia jis sukūrė šeimą, mokė vaikus ir jaunimą, telkė chorus, pučiamųjų orkestrus, kaimo kapelas bei kitus meno kolektyvus. Jo dėka miesto ir viso rajono muzikinis gyvenimas tapo gyvas, turiningas ir profesionalus.
Su Kaišiadorių vidurinės mokyklos choru Mokytojas šešis kartus dalyvavo respublikinėse dainų šventėse. Daugelio kaišiadoriečių atmintyje jis išliks kaip Maestro, iškilmingai žengiantis miesto gatvėmis trijų pučiamųjų orkestrų priešakyje, diriguojantis chorams ir savo energija įkvepiantis šimtus jaunų žmonių.
Stanislovas Barzinskas rūpinosi ne tik mokyklos muzikiniu gyvenimu, bet ir jos aplinka bei istorijos išsaugojimu. Minint mokyklos veiklos šiame pastate dešimtmetį, buvo pasodinta iš Raudondvario atvežta kanadinė dygioji eglė. Jos įsigijimu ir sodinimu rūpinosi muzikos Mokytojas S. Barzinskas. Ilgus metus prie mokyklos auganti eglė tapo gyvu Mokytojo rūpesčio, darbštumo ir palikto pėdsako ženklu.
Stanislovas Barzinskas buvo ne tik talentingas muzikas, bet ir drąsus, tvirtų įsitikinimų žmogus. Sąjūdžio metais jo vadovaujamas orkestras repetavo „Tautišką giesmę“, o nepaisydami trukdymų ir užrakintų instrumentų, orkestrantai atžygiavo į pirmąjį Sąjūdžio susirinkimą Kaišiadoryse. Tą dieną jų atliekamas Lietuvos himnas suskambo ypatingai prasmingai.
Mokytojas turėjo retą gebėjimą sudominti ir įkvėpti. Jo pamokose muzika tapdavo gyvu pasakojimu, atveriančiu mokiniams dar nepažintą pasaulį. Jis pasižymėjo taikliu, tačiau niekada nežeidžiančiu humoru, mokėjo reikliai ir kartu jautriai ugdyti jauną žmogų.
Jo talentai neapsiribojo muzika. Stanislovas Barzinskas piešė, kūrė skulptūras, drožė, braižė, projektavo, taisė instrumentus ir atliko įvairiausius meistrystės darbus. Kiekvienas jo kūrinys liudijo darbštumą, smalsumą ir pagarbą laikui. Jam kiekviena minutė buvo brangi, todėl visas gyvenimas buvo pripildytas darbo, muzikos ir kūrybos.
Stanislovo Barzinsko gyvenimas – tai prasmingo tarnavimo žmogui, menui ir Kaišiadorių kraštui pavyzdys. Jo išugdyti mokiniai, suburti kolektyvai, sukurti darbai ir pažadinta meilė muzikai išliks gyvas jo atminimas. O prie mokyklos auganti eglė dar ilgai primins žmogų, kuris čia augino ne tik medį, bet ir ne vieną jaunųjų kaišiadoriečių kartą.
Nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą, artimuosius, buvusius mokinius, kolegas ir visus jį pažinojusius.
Ilsėkitės ramybėje, Mokytojau. Jūsų pradėta muzika nenutils – ji ir toliau skambės žmonių širdyse“, – „Facebook“ skelbė Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazija.
Kaip vėliau paskelbė mokyklos bendruomenė, atsisveikinti su velioniu bus galima rugpjūčio 5 d. nuo 17.00 val. laidojimo namuose „Atjauta“ (Žaslių g. 16, Kaišiadorys).
Šv. Mišios bus aukojamos rugpjūčio 6 d. 8.30 val. Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedroje (T. Brazio g. 6).
Laidotuvės vyks rugpjūčio 6 d. 14.00 val. Kauno Panemunės kapinėse.
