Kamilė Lukauskytė
Incidentas Leipcigo/Halės oro uoste: įtariama Rusijos vyriausybė
Vokietijos Leipcigo/Halės oro uoste antradienio vakarą buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, kuris skrido saugiojoje zonoje šalia Ukrainos krovininio lėktuvo. Dėl šio incidento oro uostas buvo laikinai uždarytas. Vokietijos valdžios institucijos vertina šį įvykį kaip galimą pasikėsinimą ir atlieka tyrimą, įtraukdamos užsienio šalis. JAV žvalgyba mano, kad už šio incidento gali stovėti Rusijos vyriausybė, atkreipdama dėmesį į sprogmenų radimą drone. Be to, tuo pačiu metu krovininis lėktuvas, kuris dėl uždarymo nutraukė tūpimą, susidūrė su nenustatytu objektu, patyrė nedidelę žalą, tačiau saugiai nutūpė kitame oro uoste.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas: intensyvėjančios atakos ir aukos
Kyjive ir jo apylinkėse per Rusijos atakas žuvo keturi žmonės, įskaitant vaiką. Šeimai Brovarų rajone, esančiame šiaurės rytų Kyjivo regione, keli Rusijos dronai sugriovė namus, žuvo du sutuoktiniai ir jų trejų metų anūkas, o dar keturi žmonės buvo sužeisti. Tuo pačiu metu Kyjive buvo smogta civilinei infrastruktūrai, kur žuvo dar vienas žmogus. Ukraina praneša apie nuolatines dronų ir raketų atakas, kurioms oro gynyba sunkiai atsispiria, ypač dėl ribotų „Patriot“ sistemų pajėgumų. Ukrainos oro pajėgos teigia numušusios arba perėmusios didžiąją dalį priešų paleistų dronų ir raketų, tačiau grėsmė išlieka didelė.
Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai
Ukraina vykdo nuolatinius tolimojo nuotolio dronų ir raketų smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Pastarąją parą buvo smogta Syzranės naftos perdirbimo gamyklai Samaros srityje ir Ilskio gamyklai Krasnodaro krašte, kur kilo gaisrai ir buvo sužeisti penki žmonės. Šios atakos sukėlė degalų trūkumą Rusijoje. Tuo tarpu Ukraina susitarė su komerciniais vežėjais dėl saugaus praplaukimo per Juodosios jūros infrastruktūrą, kad apsaugotų ne Rusijos naftos tanklaivius ir Kazachstano naftos eksportui svarbią infrastruktūrą nuo atakų.
Diplomatiniai ryšiai ir paramos paieškos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Serbijoje, siekdamas sutelkti tarptautinę paramą intensyvėjant Rusijos smūgiams. Serbija, nors ir palaikanti glaudžius ryšius su Maskva, yra viena iš nedaugelio šalių, kurios neįvedė sankcijų Rusijai. Vizito metu V. Zelenskis ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius aptars ekonominius ryšius, santykius su Europos Sąjunga bei saugumo klausimus. Nepaisant paramos Kyjivui, Serbija vengia oficialiai pasirašyti paramos deklaraciją dėl karo Ukrainoje.
Ukrainos oro gynybos iššūkiai ir JAV parama
Rusijos intensyvūs balistinių raketų smūgiai Kyjivui ir kitoms Ukrainos vietovėms kelia didelį iššūkį oro gynybos pajėgumams. Ukrainai trūksta pakankamai „Patriot“ sistemų amunicijos, todėl prezidentas Zelenskis ragina JAV ir kitas šalis atsiųsti daugiau amunicijos arba leisti ją gaminti Ukrainoje. Be to, svarstoma galimybė naudoti palydovinio ryšio sistemą „Starlink“ raketų paleidimo įrenginių Rusijoje nustatymui. JAV karinės vadovybės pokyčiai vyksta tuo pat metu, kai Ukrainai reikalinga didesnė parama oro gynybai.
Rusijos ekonomikos iššūkiai po Ukrainos atakų
Rusijos elektroninės prekybos platformos „Wildberries“ logistikos centrai patyrė didžiulius nuostolius po Ukrainos dronų atakų – sunaikinta arba sugriauta daugiau nei 1,18 milijono kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Tai kelia grėsmę daugybės pardavėjų, daugiausia individualių verslininkų, finansiniam stabilumui, nes jie asmeniškai atsako už skolas. Rusijos valdžios institucijos svarsto paramos paketą, apimantį paskolų atidėjimus ir mokesčių lengvatas, tačiau tiesioginių išmokų nukentėjusiems asmenims nėra numatyta. Ši situacija atspindi platesnius Rusijos ekonomikos sunkumus, susijusius su karu ir sankcijomis.
