Po „Mere“ uždarymo – skubi žinia gyventojams dėl pinigų: štai ką svarbu padaryti

Ką svarbu žinoti buvusiems „Mere“ darbuotojams ir kokių veiksmų jie gali imtis, kad atgautų jiems priklausančius pinigus?

Ar įmanoma atgauti algą?

Šį klausimą vienoje „Facebook“ grupėje iškėlė Angelė (tikras vardas redakcijai žinomas).

„Kaip iš „Mere“ atgauti algą? Ar įmanoma kažką padaryti?“ – teiravosi ji.

Vieni iš jų ragino moterį laukti dienos, kai įprastai gaudavo algą.

„Laukiat dienos kai jums pervesdavo algą. Jei tą dieną nebus pinigų, tai pildote prašymo formą Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

Už kiekvieną pradelstą dieną eis delspinigiai įmonei. Bet nesitikėkit kad atgausit čia ir dabar, nes institucijos pačios nežino ką su „Mere“ darbuotojais daryti. Čia papuolėt ilgam“, – rašė viena moteris.

Tuo metu kitas komentatorius paragino moterį iš buvusios darbovietės nieko nesitikėti.

„Mano patirtis panašioje situacijoje. Pinigus pervede po maždaug 2 metų ir visiškas kapeikas. Nieko iš jų nesitikėkit“, – komentavo jis.

Taigi, kaip iš tikrųjų reikia egltisį nepavydėtiną situaciją patekusiems darbuotojams?

„Mere“ atvejis neeilinis

Advokatė Evelina Kiznė pastebėjo, kad „Mere" situacija nėra įprastas bankrotas, todėl viskas vyksta kiek sudėtingiau.

„Mere" atvejis ypatingas tuo, kad parduotuvės uždarytos ne dėl bankroto, o dėl ES sankcijų: parduotuves valdančios bendrovės lėšos įšaldytos. Svarbu suprasti, kad darbuotojai iš darbo nėra atleisti, darbo santykiai tęsiasi, o sankcijos nepanaikina darbdavio pareigos mokėti atlyginimą“, – paaiškino ji.

Visgi pašnekovė patvirtino, kad atlyginimus įmanoma išmokėti net iš įšaldytų lėšų.

„Sankcijų taisyklėse yra išimčių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gali leisti iš įšaldytų lėšų išmokėti darbuotojų atlyginimus. Svarbu, kad tokią teisę turi ne tik darbdavys, bet ir patys darbuotojai“,

„Sankcijų taisyklėse yra išimčių. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) gali leisti iš įšaldytų lėšų išmokėti darbuotojų atlyginimus. Svarbu, kad tokią teisę turi ne tik darbdavys, bet ir patys darbuotojai“, – aiškino E. Kiznė.

Anot pašnekovės, FNTT tinklalapyje yra pateikiama informacija, kad prašymą gali pateikti ne tik sankcionuotas subjektas, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, tarp jų ir lėšų gavėjai.

Paprastai tariant, darbuotojai į FNTT gali kreiptis individualiai ar kolektyviai.

Beje, advokatė pastebi, kad kol parduotuvės nedirba, darbuotojams tai yra prastova ne dėl jų kaltės, o už ją privaloma mokėti.

„Už pirmą dieną visą vidutinį darbo užmokestį, už antrą ir trečią dienas po du trečdalius, o už ilgesnį laikotarpį 40 procentų vidutinio uždarbio, bet dirbantiems visu etatu ne mažiau kaip minimaliąją mėnesinę algą“, – nurodė teisininkė.

Ragina per ilgai nelaukti Pasak E. Kiznės, laukti ilgai neverta ir reikėtų imtis veiksmų.

Ji pabrėžia, kad jei prastova tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių, arba jei du mėnesius iš eilės nemokamas visas atlyginimas, darbuotojas gali pats nutraukti darbo sutartį, įspėjęs darbdavį vos prieš penkias darbo dienas

„Tokiu atveju jam priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o dirbusiems trumpiau nei metus – vieno vidutinio atlyginimo išeitinė išmoka“, – pridūrė ji.

Teisininkė paaiškino, kad susidariusias skolas taip pat galima išsireikalauti per darbo ginčų komisiją.

„Kreiptis reikia per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atlyginimas turėjo būti sumokėtas. Procedūra nemokama, o komisija ginčą išnagrinėja per mėnesį, išimtiniais atvejais per du.

Svarbiausia, kad įsiteisėjęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas: jei darbdavys gera valia nesumoka, su juo galima kreiptis į antstolį, jokio papildomo teismo proceso nereikia. Nutraukusiems sutartį priklauso ir netesybos už uždelstą atsiskaitymą: vidutinis mėnesio uždarbis už kiekvieną uždelstą mėnesį, o jei skola mažesnė už mėnesio uždarbį, netesybos skaičiuojamos nuo skolos sumos“, – nurodė E. Kiznė. Ji pridūrė, kad jei įmonei būtų iškelta nemokumo byla, darbuotojus gelbsti Garantinis fondas, kurį administruoja „Sodra": iš jo vienam darbuotojui gali būti išmokėta iki šešių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio suma.

„Mere“ savininkas pateko į ES sankcijų sąrašą

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Rusijos verslininkas Sergejus Šnaideris buvo įtrauktas į 21-ąjį Europos Sąjungos sankcijų paketą.

Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba (FIU) skelbė, kad sankcijos taikomos „Mere“ valdytojoms – Latvijos bendrovei „Latprodukti“ ir Lietuvos įmonės „Valientė“ Latvijos filialui. Latvijoje šios įmonės privalo nedelsdamos nutraukti ekonominę veiklą, laikydamosi ES sankcijų apribojimų.

S. Šnaideris į sankcijų sąrašą įtrauktas dėl to, kad, kaip nurodo FIU, materialiai ar finansiškai remia veiksmus, kurie pažeidžia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenumui ir nepriklausomybei.

Tarnybos duomenimis, S. Šnaideris netiesiogiai valdo daugiau nei po 50 proc. „Latprodukti“ ir „Valiente“ filialo Latvijoje akcijų.

Įtraukimas į ES sankcijų sąrašą reiškia, kad turi būti įšaldytos visos sankcionuotų asmenų ar subjektų valdomos, laikomos, turimos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Taip pat draudžiama jiems arba jų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšų ar kitų ekonominių išteklių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat skelbė, kad į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukti prekybos tinklo grupės „Svetofor Group“ savininkai. Jiems priklauso daugiau kaip 2,2 tūkst. parduotuvių Rusijoje ir kitose šalyse, veikiančių su „Svetofor“, „Mere“ ir „MyPrice“ prekių ženklais.

Tuo metu Lietuvoje „Mere“ tinklą valdančios „Valientės“ direktorė Rosina Tutariševa BNS teigė nieko nežinanti apie sankcijas ir galimų bendrovės veiksmų nekomentavo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį taip pat dar negalėjo atsakyti, ar sankcijos taikomos pačiai „Valientei“ Lietuvoje ir ar dėl jų įmonė turi nutraukti veiklą.

Anksčiau skelbta, kad „Valientės“ akcijas perėmė Ispanijoje registruota bendrovė „Vigalight“. Tačiau, LRT skelbtais Ispanijos registro duomenimis, ši įmonė priklauso trims Rusijos piliečiams, kurie su prekybos tinklu buvo siejami ir anksčiau. 79 proc. „Vigalight“ akcijų priklauso S. Šnaideriui, 15 proc. – Andrejui Veikulainenui, o likę 6 proc. – Valerijui Jakovlevui.

„Valientės“ pajamos pernai augo 16,2 proc. ir pasiekė 75,8 mln. eurų, o grynasis pelnas mažėjo 14,2 proc. iki 1 mln. eurų, rodo Registrų centrui pateikta įmonės ataskaita.

Bendrovė Lietuvoje veikia nuo 2019 metų, o „Mere“ parduotuvės šalyje pradėjo veikti 2020 metais. 2025 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 22 šio tinklo parduotuvės.