Lukas Starkus
Atšilus orams ne vienas išskuba tvarkytis į sodus, daržus ar imasi remonto darbų. Tačiau kartu su mūsų aktyvia veikla išauga rizika užsikrėsti stablige. Specialistai įspėja – ši pavojinga infekcija gali patekti į organizmą net per nedidelį įbrėžimą ar tiesiog įsidūrus.
Skubiai įspėja gyventojus: net „nekaltas“ įsidūrimas gali baigtis mirtimi – štai kam rizika didžiausia (BNS nuotr.) (tv3.lt koliažas)
Plačiau apie situacijas, kada žmonės dažniausiai užsikrečia stablige, papasakojusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė įspėjo, kad užsikrėsti stablige galima ne tik darbuojantis sode, bet ir aktyviai leidžiant laisvalaikį.
„Šiltuoju metų laiku padaugėja veiklos lauke – žmonės dažniau dirba soduose, daržuose, taip pat daugiau laiko leidžia gamtoje, sportuoja arba vaikšto basi. Todėl atsiranda didesnė traumų tikimybė.
O stabligės sukėlėjo sporos dažnai būna žemėje, dulkėse, mėšle, ant įvairių įrankių, rūdijančių daiktų, gyvūnų aplinkoje. Tokiu būdu susižeidus sporos patenka į žaizdą ir žmogus užsikrečia stablige“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Rizikinga gali būti ir vaikščioti basomis
Pasak specialistės, dažniausiai pasitaiko situacijų, kai įsipjaunama ar įsiduriama kokiu nors užterštu daiktu, pavyzdžiui, viela, sodo ar ūkio įrankiais.
„Dirbant žemės ūkio darbus turime didesnį kontaktą su dirvožemiu, kuriame būtent yra šios stabligės sporos, todėl yra didesnė tikimybė užsikrėsti.
Taip pat pavojinga užsikrėsti patyrus nešvarias arba gilias žaizdas, tokias kaip durtinės žaizdos, nudegimai arba žaizdos, kuriose yra negyvų audinių. Na, ir, aišku, didesnė tikimybė susižeisti yra vaikštant basomis ar su atvira avalyne“, – kalbėjo R. Liausėdienė.
„O stabligės sukėlėjo sporos dažnai būna žemėje, dulkėse, mėšle, ant įvairių įrankių, rūdijančių daiktų, gyvūnų aplinkoje. Tokiu būdu susižeidus sporos patenka į žaizdą ir žmogus užsikrečia stablige.“
Ji pridūrė, kad šiltuoju metų laiku padaugėja ir sportinių traumų tikimybė, nes žmonės aktyviai leidžia laisvalaikį – traumų žmonės neišvengia stovyklaudami, eidami į žygius, važinėdami dviračiais, motociklais.
Riziką didina ir neteisingai prižiūrimos žaizdos – jei ji nevaloma, nedezinfekuojama arba pavėluotai kreipiamasi pagalbos į gydytoją.
Pavojinga – net ir nedidelė žaizda
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad pavojinga gali būti net ir nedidelė žaizda. „Net mažas įdūrimas, įbrėžimas arba rakštis gali būti tie infekcijos vartai. O ypač pavojingos yra gilios durtinės žaizdos. Jos išoriškai atrodo mažos, tačiau jų viduje žaizdoje gali trūkti deguonies, o tokios sąlygos labai palankios stabligės bakterijoms daugintis ir gaminti toksiną.
Taip pat žaizda gali būti užteršiama dirvožemiu ar dulkėmis. Būna, kad žmonės tiesiog neįvertina tokių mažų traumų, jų nedezinfekuoja, nenuplauna ir nesikreipia į medikus“, – konstatavo R. Liausėdienė.
Ji priminė, kas stabligė ir yra pavojinga būtent dėl toksino poveikio, nes bakterijos gamina stiprų nervų sistemą pažeidžiantį toksiną, kuris gali sukelti raumenų spazmus, kvėpavimo sutrikimus ir netgi mirtį.
Pirmieji stabligės simptomai
„Atsiranda rijimo sutrikimai, gali būti raumenų trūkčiojimai toje vietoje, kur pateko užkratas. Vėliau, laikui bėgant, atsiranda raumenų spazmai, kurie intensyvėja ir tampa labai skausmingi“, – vardijo ji.
Inkubacinis periodas, kol pasireiškia simptomai, gali trukti apie 30 dienų, bet paprastai pagrindiniai požymiai pasireiškia per 4–7 dienas.
„Jeigu negydome stabligės, galimos tokios baigtys kaip širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimas, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, gali būti net kaulų lūžiai. Na, ir galų gale gali ištikti mirtis“, – nurodė R. Liausėdienė.
Skiepas kas 10 metų – nemokamai
NVSC specialistė priminė, kad vienintelė efektyvi apsauga nuo stabligės – skiepai:
„Medikai paprastai ragina pasirūpinti skiepais nuo stabligės tuos gyventojus, kuriems rizika susižeisti ar užsikrėsti yra didesnė, taip pat tuos, kurių apsauga nuo ligos gali būti susilpnėjusi.
Tai pirmiausia būtų vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dažnai būna praėję daugiau nei 10 metų nuo paskutinio skiepo. Taip pat tie, kurie dirba žemės ūkyje, soduose, statybose – visi, kurie kontaktuoja su dirvožemiu.
Aišku, ir aktyvų laisvalaikį gamtoje leidžiantys žmonės. Na, ir būtina tėveliams pasidomėti, ar jų vaikai yra paskiepyti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.“
Jos aiškinimu, pasiskiepijus 16 metų, revakcinuotis reikėtų 26-erių – lygiai po 10 metų. Vėliau tą daryti sulaukus 36-erių. „Ši vakcina yra kompensuojama valstybės“, – pabrėžė R. Liausėdienė.
Štai ką būtina žinoti gyventojams
NVSC duomenimis, kiekvienais metais paprastai užregistruojama nuo nulio iki trijų stabligės atvejų. Pernai stabligės atvejų nebuvo registruota, o 2023 ir 2024 metais užregistruota po tris stabligės atvejus.
Paskutinė mirtis nuo stabligės registruota 2024 metais – moteris buvo susižeidusi metaliniu įrankiu.
„Dar ankstesnė mirtis buvo 2018 metais, kai moteris užsikrėtė stabligę dirbdama namuose, šiltnamyje. Abiejų moterų amžius priklausė 80–90 metų grupei“, – sakė NVSC specialistė.
Prieš prasidedant lauko darbų sezonui pašnekovė patarė pirmiausia įsivertinti savo skiepijimo būklę – kada paskutinį kartą žmogus skiepijosi nuo stabligės.
„Taip pat reikėtų pasiruošti saugias darbo priemones: naudoti tvarkingus įrankius, mūvėti pirštines, avėti uždarą avalynę dirbant sode, darže ar sodyboje. Svarbu turėti pirmosios pagalbos priemonių, tokių kaip dezinfekcinis skystis, pleistrai, tvarsčiai žaizdų priežiūrai.
Jeigu žaizda nedidelė ir matote, kad tiesiog įsipjovėte, įsidrėskėte ar susižeidėte švariu įrankiu, pavyzdžiui, namuose su peiliu, tada važiuoti pas medikus nereikėtų. Tačiau jeigu susižeidėte dirbdami žemės darbus, tikrai būtų patartina apsilankyti pas gydytoją“, – patarė. R. Liausėdienė.
