Kamilė LukauskytėPirmadienį Vyriausybėje vyko pasitarimas dėl institucijų veiksmų reaguojant į seksualinio smurto prieš vaikus atvejus. Kaip pranešė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susitikime dalyvavo Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybė.
Premjeras M. Sinkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad susitikimą inicijuoti paskatino praėjusią savaitę prokuratūrai perduotos bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pastaruoju metu fiksuotų smurto atvejų tarp vaikų.
Diskusijos dėl seksualinių nusikaltėlių viešojo registro
Pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, verta grįžti prie diskusijų dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų už seksualinio pobūdžio veikas, padarytas prieš vaikus, kontrolės ir prevencijos įstatymo projekto. Pasak ministrės, ne visi laikosi vieningos nuomonės, ar reikėtų viešinti asmenis, kurie padarė nusikaltimus.
„Aišku, yra daug „už“ ir „prieš“ dėl viešinimo (…), dėl mūsų geografiškai mažos valstybės, bet šiandien diskutavome, kad verta prie to grįžti ir paieškoti tų sprendimų, kalbant apie viešumą kaip didelę prevencinę priemonę ir žinojimą žmonėms, siekiant apsaugoti vaikus ir nepilnamečius“, – kalbėjo ministrė.
Nusikaltimą padaręs žmogus nebūtų į registrą įrašytas visam gyvenimui, sako teisingumo ministrė.
„Reikia surasti žmogaus teisių balansą. Mes suprantame, kad tai nusikaltę asmenys, bet atlikę bausmę, tai turėtų turėti apsaugą“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.
„Niekas nekalba apie viešą registrą, kuris galios visą gyvenimą, tai yra nustatytas laiko tarpas. Teismai priimtų sprendimus atlikti bausmę ir taip pat, atlikus bausmę, dvejus ar penkerius metus būti viešajame registre – tai, mūsų vertinimu, tai atbaidytų nuo pakartotinio nusikaltimo ir apsaugotų visuomenės teisę žinoti“, – pridūrė ji.
R. Tamašunienė sako, kad reikėtų plėsti teisinį reguliavimą ir suteikti galimybę QR kodus gauti ne tik už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteistiems, bet ir tokiais nusikaltimais įtariamiems asmenims. Pasak jos, ši priemonė būtų ne tik pasekmė už padarytą nusikaltimą, bet ir prevencinė priemonė.
„QR kodas yra taip pat tik nusikaltimus padariusiems žmonėms, o įtariamiesiems QR kodas nesuteikiamas. Čia taip pat matytume, kad reikėtų teisinę bazę praplėsti ir funkcionalumus papildomus Įtariamųjų, (kaltinamųjų – ELTA) ir nuteistųjų registre suteikti, kad tas kodas būtų jau įtariant asmenį tokio pobūdžio nusikaltimais“, – pirmadienį po institucijų pasitarimo dėl veiksmų reaguojant į seksualinio smurto prieš vaikus atvejus teigė ministrė.
„Tai yra jau pasekmė, bet tai taip pat yra ir prevencinė priemonė, nes pakliūti į tokius registrus, viešus sąrašus tai tikrai, mūsų vertinimu, žmonės labiau galvotų prieš atlikdami tas baisias veikas vaikų ir nepilnamečių atžvilgiu“, – pridūrė R. Tamašunienė.
Pasak R. Tamašiunienės, ministerija deda dėmesį, kad advokatai atstovaujantys vaikams ir nepilnamečiams, gautų atitinkamą specializaciją.
Taip pat ministrė patvirtino, kad bus susitikimas su bažnyčios atstovybe.
„Mano vertinimu, jie taip pat yra suinteresuoti, kad [tokių atvejų nebūtų] ar neatrodytų, kad jie yra slepiami, o kad pati bendruomenė galėtų juos identifikuoti ir į juos atitinkamai reaguoti. Tikrai visi supranta tą blogybę ir šitokių nusikaltimų baisumą ir visi, mano vertinimu, yra suinteresuoti, kad tai nesikartotų“, – kalbėjo ministrė.
Vienas iš prevencijos būdų – medikamentinis gydymas
Taip pat ministrė užsiminė, kad verta stiprinti pagalbos prieinamumą žmonėms, išreiškusiems norą jos kreiptis. Vienas iš tokių būdų, anot ministrės, galėtų būti medikamentinis gydymas lytinį potraukį vaikams turintiems asmenims.
„Pritarėme, kad verta pastiprinti galimybes žmonėms, kurie nori gauti psichologinę ar medikamentinę pagalbą (…). Mes neturime priverstinio gydymo formų, bet yra žmonės, kurie ieško pagalbos, matydami savo potraukius, kuriuos jie norėtų valdyti. (…) Verta pagalvoti, ar mes tikrai tas paslaugas ir anonimiškumą galėtume išplėsti, pasiekiamumą tokių paslaugų arba galbūt tokius vaistus priskirti kompensuojamų vaistų kategorijai (…). Jeigu gydytojas, psichiatras nustato, jog tai tinkamas būdas“, – sakė politikė.
R. Tamašunienė nekomentavo, kokie tiksliai medikamentai tai turėtų būti: „Negaliu pakomentuoti, aš nesu specialistė.“
Vėliau per spaudos konferenciją Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė patikslino, kad tai būtų medikamentinė kastracija.
„Tikriausiai mažinantys tam tikrų hormonų veiklą ir tai yra medikamentinė kastracija […]“ – kalbėjo KOPŽI vadovė K. Mišinienė.
Vaiko teisių specialistai tikrins bažnyčios darbuotojų QR kodus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Ilma Skuodienė kalbėjo, kad tarnyba tikrins visų bažnytinių bendruomenių, jose dirbančių ir savanoriaujančių asmenų QR kodus.
„Patikrinsime visų bažnytinių bendruomenių žmones, savanoriaujančius ar teikiančius paslaugas QR kodus“, – sakė I. Skuodienė.
Taip pat visoje Lietuvoje turėtų būti daromi mokymai apie tai, kas yra seksualinis smurtas ir koks elgesys yra netinkamas. Vaiko teisių specialistai mokymus siūlys pravesti dviejose arkivyskupijose ir penkiose vyskupijose.
„Dėliojame mokymus, artimiausiu metu pateiksime, tikimės, kad bus aktyvus dalyvavimas tiek savanorių, tiek parapijose veikiančių ar kitas paslaugas teikiančių žmonių“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Anot VVTAĮT vadovės, šią savaitę bus atidarytas antras centras vaikams, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto.
Sinkevičius: „Reikia aiškiai įsivardinti, kur yra problema“
Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pirmadienį susitiko su atsakingų institucijų vadovais aptarti vaikų apsaugos sistemos spragas ir priemones, kurios užtikrintų didesnį nepilnamečių saugumą.
„Pirmadienį kviečiu Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovybę“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė premjeras.
Pasak jo, inicijuoti susitikimą paskatino praėjusią savaitę prokuratūrai perduotos bylos dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius bei pastaruoju metu fiksuoti smurto atvejai tarp vaikų.
M. Sinkevičius pabrėžia, kad pastarieji atvejai kelia rimtų klausimų, ar vaikų apsaugos sistema Lietuvoje veikia taip, kaip turėtų.
„Girdėjome ne vieną vertinimą, bet galiausiai reikia aiškiai įsivardinti, kur yra problema: ar būtina keisti įstatymus? O gal reikėtų daugiau dėmesio skirti jau dabar galiojančių įstatymų taikymui? Ko trūksta, kad vaikai būtų saugūs, o patyrę prievartą – neliktų atstumti ir negirdimi. Kad nė vienos institucijos reputacija nebebūtų keliama aukščiau vaiko interesų“, – dėstė Vyriausybės vadovas.
Kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus
Praėjusią savaitę teismams perduotos dvi baudžiamosios bylos, kuriose kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Byloje yra 11 nukentėjusiųjų, jų amžius nusikaltimų padarymo metu siekė nuo 12 iki 18 metų.
Manoma, kad dvasininkas nusikaltimus vykdė nuo 2002-ųjų iki 2025 m. Šioje byloje prieš teismą stos 56-erių Tadas Švedavičius.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui – Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs dvasininkas Ryšardas Peciunas kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojami vaikai.
