Kamilė Lukauskytė
Varšuva siunčia aiškų signalą Vašingtonui – Lenkija pasirengusi ne tik priimti amerikiečių karius, bet ir pati investuoti milžiniškas sumas į jų infrastruktūrą. Į šalį atvykus JAV delegacijoms, derybos dėl galimų nuolatinių bazių vietų pereina į naują etapą. Lenkijos pareigūnai neslepia: artimiausios 48 valandos gali tapti itin svarbios abiejų šalių santykiams.
Lenkijoje šią savaitę vyksta procesas, kurio rezultatas gali turėti reikšmės ne tik Varšuvai ir Vašingtonui, bet ir visam rytiniam NATO flangui. JAV atstovai pradėjo vertinti galimas vietas, kur ateityje galėtų būti įkurtos nuolatinės amerikiečių karinės bazės.
Tai nėra vien formalus vizitas. Lenkijos gynybos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pareiškė, kad artimiausios 48 valandos gali būti lemiamos tolesnei JAV ir Lenkijos santykių raidai.
JAV delegacijos jau atvyko į Lenkiją
Pasak Lenkijos pareigūnų, JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui atstovaujančios grupės vadovas jau yra Lenkijoje ir kartu su šalies atstovais diskutuoja dėl galimų karinių objektų vietų.
Dar viena amerikiečių delegacija turėtų lankytis nuo ketvirtadienio iki penktadienio. Tai rodo, kad klausimas nėra atidėtas neribotam laikui – šiuo metu vyksta konkretus galimų variantų vertinimas.
Lenkija svarsto ne vieną lokaciją. Gynybos viceministras Pawelas Bejda teigia, kad Varšuva pasiūlys daugiau nei dvi vietas, o galutinis variantas nebūtinai apsiribos viena baze.
Tarp anksčiau minimų miestų buvo Vroclavas ir Poznanė, tačiau dabar kalbama apie platesnį galimų vietų sąrašą. Vertinant lokacijas taip pat bus atsižvelgiama į NATO operacinius planus.
Varšuva pasiruošusi mokėti pati
Vienas svarbiausių šių derybų aspektų – Lenkija deklaruoja pasirengimą pati investuoti į infrastruktūrą, kurios reikėtų nuolatiniam JAV kariuomenės buvimui.
P. Bejda teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje tokiam projektui gali prireikti kelių dešimčių milijardų JAV dolerių.
Tai milžiniška suma, tačiau Varšuva tokias investicijas vertina kaip kainą už didesnį saugumą.
Lenkijos logika gana aiški: kuo daugiau JAV karinių pajėgų infrastruktūros būtų sukurta šalies teritorijoje, tuo stipresnis būtų signalas potencialiam priešininkui, kad bet kokia agresija prieš Lenkiją reikštų tiesioginį konfliktą su Jungtinėmis Valstijomis.
Lenkijoje jau yra apie 10 tūkst. amerikiečių karių
JAV kariuomenės buvimas Lenkijoje nėra naujiena. Šiuo metu šalyje dislokuota maždaug 10 tūkst. amerikiečių karių.
Tačiau didelė jų dalis į Lenkiją atvyksta rotacijos principu. Tai reiškia, kad kariai ir daliniai keičiasi, o jų buvimas nėra toks pats kaip nuolatinės bazės atveju.
Būtent todėl nuolatinės amerikiečių bazės būtų reikšmingas kokybinis pokytis.
Tai reikštų ne tik daugiau karių. Reikėtų gyvenamųjų patalpų, mokymo teritorijų, ginklų ir technikos saugyklų, logistikos infrastruktūros, medicinos bei kitų objektų.
Kartu tai galėtų paskatinti ir papildomas investicijas į regionus, kuriuose tokia infrastruktūra būtų kuriama.
Kodėl Lenkijai tai taip svarbu?
Atsakymas slypi geopolitikoje.
Lenkija yra viena svarbiausių NATO valstybių rytiniame Aljanso flange. Šalis ribojasi su Ukraina, Baltarusija ir Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi.
Todėl Varšuva pastaraisiais metais itin aktyviai stiprina savo kariuomenę ir siekia dar glaudesnio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis.
Nuolatinis amerikiečių karių buvimas šioje teritorijoje būtų vertinamas kaip papildoma atgrasymo priemonė.
Tai ypač svarbu dabartiniame Europos saugumo kontekste, kai NATO šalys vis daugiau dėmesio skiria rytinio flango gynybai.
Tačiau iš Vašingtono sklinda ir prieštaringų signalų
Nepaisant Lenkijos entuziazmo, galutinio sprendimo dėl nuolatinės JAV bazės dar nėra.
Lenkija dar gegužę oficialiai pareiškė esanti pasirengusi priimti nuolatinę amerikiečių karinę bazę. Vėliau, po Lenkijos gynybos ministro susitikimo su P. Hegsethu, Varšuva teigė sulaukusi palankaus Vašingtono vertinimo, tačiau galutinis sprendimas liko nepriimtas.
Be to, pastaruoju metu iš Pentagono siunčiami skirtingi signalai dėl JAV karinio buvimo Europoje. Tai kelia klausimų kai kuriose Europos sostinėse, kurios nori aiškumo dėl ilgalaikio amerikiečių įsipareigojimo žemyno saugumui.
Todėl dabartinės derybos Lenkijai yra ypač svarbios.
Varšuva stiprina ir kitą ryšį su JAV
Tuo pat metu Lenkija ir Jungtinės Valstijos pasirašė susitarimą, pagal kurį Varšuvai numatyta 3,44 mlrd. eurų paskola amerikietiškai karinei įrangai įsigyti.
Tai dar vienas signalas, kad Lenkijos ir JAV karinis bendradarbiavimas šiuo metu plečiamas keliomis kryptimis.
Varšuva ne tik siekia daugiau amerikiečių karių savo teritorijoje, bet ir intensyviai modernizuoja savo ginkluotąsias pajėgas.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lenkijoje priimami sprendimai nėra vien Lenkijos vidaus reikalas.
Lietuvai ypač svarbu, kaip stiprinamas NATO rytinis flangas. Lietuvos saugumas yra glaudžiai susijęs su Lenkijos gebėjimu veikti regione, o Suvalkų koridorius yra viena strategiškai jautriausių vietų visame NATO rytiniame flange.
Todėl didesnis JAV karinis įsitraukimas Lenkijoje teoriškai reikštų ir didesnį amerikiečių pajėgų matomumą regione.
Jeigu Varšuva iš tiesų susitartų dėl nuolatinių JAV bazių, tai būtų vienas ryškiausių signalų apie ilgalaikį amerikiečių įsipareigojimą rytiniam NATO flangui.
Artimiausios dvi paros – neeilinės
Kol kas nėra pagrindo teigti, kad galutinis susitarimas jau pasiektas. Tačiau faktas, kad JAV delegacijos jau vertina konkrečias vietas, o Lenkijos pareigūnai viešai kalba apie lemiamas 48 valandas, rodo, kad derybos įžengė į naują etapą.
Jeigu Varšuvai ir Vašingtonui pavyktų susitarti dėl nuolatinio JAV karinio buvimo, pasekmės būtų jaučiamos gerokai už Lenkijos ribų.
Europa laukia atsakymo, ar Lenkija taps dar svarbesniu nuolatiniu JAV kariniu atramos tašku. O artimiausios dienos gali parodyti, ar dabartiniai pažadai virs konkrečiu susitarimu.
