Kamilė Lukauskytė
Lietuvos politikoje įsižiebė naujas konfliktas dėl vieno jautriausių klausimų – šalies pasirengimo karui ir tam skiriamų milijardų. Liberalų sąjūdžio frakcija viešai sukritikavo socialdemokratus ir teigia matanti pavojingą problemą: valstybė gali skirti vis daugiau pinigų gynybai, tačiau vien pinigų neužtenka, jeigu sprendimai stringa, o kariuomenės poreikiai nėra įgyvendinami pakankamai greitai.
Ši kritika nuskambėjo po liberalų susitikimo su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, kuriame, pasak liberalų, buvo atskleistos rimtos problemos gynybos pirkimuose.
Liberalai rėžia tiesiai: pinigai yra, bet ar ruošiama kariuomenė?
Liberalų vertinimu, šiuo metu svarbiausias klausimas nėra vien tai, kiek milijardų eurų Lietuva skirs gynybai.
Ne mažiau svarbu – kaip greitai tie pinigai tampa realiais pajėgumais: ginkluote, amunicija, technika, infrastruktūra ir parengtais kariais.
Liberalų sąjūdžio frakcija pabrėžia, kad ankstesniais metais politikams aiškiai įvardijus gynybos finansavimo tikslus pavyko pasiekti, kad asignavimai krašto apsaugai priartėtų prie 5 mlrd. eurų. Tačiau dabar, jų vertinimu, atsiranda grėsmė, kad politiniai ginčai ir procedūros taps kliūtimi šiems pinigams realiai panaudoti.
Būtent čia liberalai ir nukreipia pagrindinę kritiką į valdančiuosius socialdemokratus.
„Sabotuoja“ – vienas aštriausių kaltinimų
Liberalų teiginiai skamba itin griežtai: socialdemokratai esą trukdo greitai ir efektyviai skirti pinigus gynybos reikmėms, nors geopolitinė situacija reikalauja priešingo požiūrio.
Tai nėra eilinis ginčas dėl biudžeto eilutės.
Lietuva yra NATO rytiniame flange, šalia Rusijos ir Baltarusijos, o pastaraisiais metais būtent Baltijos regiono saugumas tapo vienu svarbiausių Aljanso prioritetų.
Todėl liberalai kelia klausimą: jeigu valstybė pati pripažįsta, kad grėsmė yra reali, kodėl sprendimai dėl gynybos pirkimų ir finansavimo negali būti priimami taip greitai, kaip reikalauja pati situacija?
Ministras atskleidė problemas gynybos pirkimuose
Susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija dalyvavęs krašto apsaugos ministras R. Kaunas, kaip skelbiama viešai, kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduriama vykdant gynybos pirkimus. Lrytas susitikimą apibūdino kaip atvejį, kai ministras liberalams atskleidė faktus apie „rimtą problemą“ gynybos pirkimuose.
Tai ypač jautru todėl, kad gynybos finansavimas Lietuvoje pastaruoju metu auga itin sparčiai.
Tačiau didesnis biudžetas automatiškai nereiškia stipresnės kariuomenės.
Jeigu milijardai įstrigtų konkursuose, procedūrose ar politiniuose ginčuose, realus poveikis šalies gynybiniams pajėgumams būtų gerokai mažesnis.
O laukti Lietuva esą nebegali
Šiandieninė saugumo situacija regione verčia Lietuvos politikus vis dažniau kalbėti ne apie abstrakčią ateitį, o apie pasirengimą galimai krizei.
Rusija tebėra pagrindinė karinė grėsmė Europai, o NATO rytinio flango valstybės nuolat stiprina savo pajėgumus. Lietuva kartu su sąjungininkais plečia karinės infrastruktūros galimybes ir didina nacionalines gynybos išlaidas.
Tačiau kariuomenės stiprinimas yra procesas, kuriame laikas turi didžiulę reikšmę.
Tanko, oro gynybos sistemos ar amunicijos neužtenka tiesiog užsakyti – juos dar reikia pagaminti, pristatyti, integruoti, o karius reikia apmokyti.
Todėl kiekvienas uždelstas sprendimas gali reikšti ne vien biurokratinį nepatogumą, bet prarastą laiką.
Politinis konfliktas tik aštrėja
Liberalų kritika socialdemokratams rodo ir platesnę problemą – valdančiosios daugumos bei opozicijos požiūris į gynybos stiprinimą vis dažniau tampa politinių kovų objektu.
Viena pusė pabrėžia būtinybę sparčiai didinti finansavimą ir greičiau įgyvendinti sprendimus. Kita vertus, bet kokios didelės išlaidos privalo būti tinkamai pagrįstos, skaidrios ir kontroliuojamos.
Tačiau liberalai įspėja, kad per didelis atsargumas šiuo metu gali kainuoti brangiau nei pati gynybos investicija.
Jų logika paprasta: jeigu jau nuspręsta skirti milijardus šalies saugumui, nėra prasmės dalies šių pinigų palikti popieriuje.
Klausimas, į kurį atsakymo laukia ne tik politikai
Šis ginčas galiausiai susiveda į vieną klausimą:
ar Lietuva šiandien iš tiesų ruošiasi galimai grėsmei, ar tik didina skaičius gynybos biudžete?
Liberalų pareiškimai rodo, kad opozicija atsakymu nėra patenkinta. Tuo metu gynybos ministrui tenka užduotis įrodyti, kad augantis finansavimas iš tikrųjų virsta konkrečiais kariuomenės pajėgumais.
O geopolitinė situacija regione neleidžia šio klausimo atidėti neribotam laikui.
Milijardai jau numatyti. Dabar svarbiausia, ar Lietuva spės juos paversti realia gynyba dar iki tol, kol jos gali prireikti.
