Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vis sunkiau ignoruoti tai, kas vyksta šalies regionuose. Nors Kremlius ir toliau bando demonstruoti stabilumą bei stiprios valstybės įvaizdį, už Maskvos ribų kaupiasi problemos, kurios gali turėti vis didesnę įtaką Rusijos ekonomikai ir visuomenės nuotaikoms.
Daugiausia nerimo kelia ne viena konkreti krizė, o kelių skirtingų problemų susidėjimas į vieną vietą. Rusijos regionai susiduria su ekonominiais sunkumais, darbo jėgos trūkumu, didelėmis išlaidomis ir karo Ukrainoje pasekmėmis.
Maskvos pažadai ne visur atrodo taip pat
Kremlius jau ne vienerius metus siekia įrodyti, kad Vakarų sankcijos ir karas nesugebėjo paralyžiuoti Rusijos ekonomikos. Oficialioje retorikoje nuolat pabrėžiama, kad ekonomika prisitaikė, pramonė veikia, o valstybė sugeba finansuoti milžiniškas karo išlaidas.
Tačiau Rusijos regionų situacija gali būti gerokai sudėtingesnė.
Maskvoje valstybės išlaidos ir didžiuliai užsakymai karo pramonei gali sukurti ekonominio aktyvumo įspūdį. Tuo metu atokesniuose regionuose vis labiau jaučiamos struktūrinės problemos: trūksta darbuotojų, auga darbo užmokestis, brangsta gamyba, o verslui tampa vis sunkiau rasti žmonių.
Būtent šis skirtumas tarp oficialios Kremliaus statistikos ir kasdienybės regionuose gali tapti viena iš didesnių problemų.
Karas išsiurbia ne tik pinigus
Vienas svarbiausių veiksnių – karas Ukrainoje.
Didelė dalis Rusijos ekonominių išteklių nukreipiama į karinę pramonę, ginkluotę, kariuomenę ir su karu susijusias išlaidas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip ekonomikos stimuliavimas – gamyklos gauna užsakymų, darbuotojams mokami didesni atlyginimai.
Tačiau tokia ekonomika turi ir kitą pusę.
Karinės gamybos augimas reiškia, kad darbuotojų trūkumas civiliniame sektoriuje tampa dar opesnis. Regionams tenka konkuruoti dėl žmonių, o kai kur atlyginimai kyla ne todėl, kad ekonomika tapo produktyvesnė, bet todėl, kad paprasčiausiai nebėra pakankamai darbuotojų.
Tai gali didinti infliacinį spaudimą ir kartu silpninti kitus ekonomikos sektorius.
Didžiausia problema gali slypėti ne Maskvoje
Rusijos regionų ekonominė padėtis labai skiriasi. Didieji miestai ir pramoniniai centrai turi gerokai daugiau galimybių gauti valstybės finansavimą nei skurdesnės teritorijos.
Todėl Kremlius gali kurį laiką išlaikyti stabilumo vaizdą net tada, kai atskirose šalies dalyse problemos jau tampa akivaizdžios.
Tačiau jeigu tokios problemos pradeda kartotis vis daugiau regionų, jų poveikis tampa nacionalinis.
Tai ypač pavojinga valstybei, kurios ekonomika vis labiau priklauso nuo centrinių valdžios sprendimų ir valstybės finansavimo.
Putinui svarbiausia – kad neatsirastų grandininė reakcija
V. Putino režimas iki šiol itin jautriai reaguodavo į bet kokius ženklus, galinčius rodyti visuomenės nepasitenkinimo augimą.
Todėl regioninės problemos Kremliui pavojingos ne vien ekonominiu požiūriu.
Jeigu žmonės pradeda jausti, kad jų gyvenimo sąlygos blogėja, o tuo pat metu valstybė skiria milžiniškus pinigus karui, gali atsirasti nepasitenkinimas prioritetais.
Vienas regionas savaime didelės grėsmės režimui nesukelia. Tačiau daugybė panašių problemų skirtingose šalies vietose jau būtų visiškai kitokia situacija.
Kremlius dar turi didžiulius rezervus
Vis dėlto būtų klaida manyti, kad Rusijos ekonomika jau atsidūrė prie žlugimo ribos.
Maskva vis dar turi galimybę perskirstyti valstybės pinigus, subsidijuoti strategiškai svarbius regionus, didinti socialines išmokas ar finansuoti problemines įmones.
Be to, karinė ekonomika suteikia darbo vietų ir kai kuriems gyventojams leidžia uždirbti daugiau nei taikos metu.
Todėl dabartines problemas reikėtų vertinti ne kaip staigaus Rusijos ekonomikos griuvimo ženklą, o kaip vis didėjančių ilgalaikių įtampų sankaupą.
Tikrasis klausimas – kiek ilgai tai veiks?
Būtent čia ir slypi didžiausias pavojus V. Putinui.
Karo ekonomika gali veikti gana ilgai, jeigu valstybė turi pakankamai pinigų, žaliavų ir galimybę kontroliuoti ekonominius procesus. Tačiau kuo ilgiau tęsiamas toks modelis, tuo daugiau iškraipymų atsiranda.
Civilinei ekonomikai lieka mažiau išteklių, darbuotojų trūkumas tampa chroniškas, o regionų priklausomybė nuo Maskvos – dar didesnė.
Todėl tai, kas šiandien atrodo kaip atskirų Rusijos regionų problemos, ateityje gali tapti daug didesniu išbandymu visai sistemai.
Kremliui pavojingiausia ne viena bloga žinia. Pavojingiausia – kai blogos žinios pradeda kartotis visur.





