Kamilė Lukauskytė
Ši žiema Ukrainai gali tapti viena žiauriausių nuo pat plataus masto karo pradžios. Šalis artėja prie šaltojo sezono smarkiai nukraujavusia energetikos sistema, o Rusijos smūgiai bet kurią akimirką gali dar labiau aptemdyti ištisus miestus. Kai temperatūra kris, klausimas bus nebe apie komfortą – milijonams žmonių gali tekti spręsti, kaip išgyventi be elektros, šilumos ir vandens.
Prarasti gigavatai – didžiausia problema
Pagrindinė problema – ne vien sugadinti elektros tinklai, bet ir prarasti gamybos pajėgumai. Ukrainos energetikos sektoriui po Rusijos raketų ir dronų smūgių padaryta didžiulė žala.
Bukimevieningi.lt skelbia, kad per pastaruosius išpuolius Ukraina neteko daugiau kaip 9 GW elektros generacijos pajėgumų. Dalis elektrinių buvo smarkiai apgadintos, o kai kurių objektų atstatymas užtrunka gerokai ilgiau nei vieną sezoną.
Tai ypač pavojinga žiemą. Nukritus temperatūrai, elektros poreikis smarkiai išauga – žmonėms reikia ne tik apšvietimo, bet ir šildymo, vandens tiekimo, ryšių bei infrastruktūros, kuri būtina ligoninėms ir pramonei.
IEA analizėje nurodoma, kad Ukrainos elektros paklausa šalčiausiais laikotarpiais gali pasiekti apie 18,5 GW. Tai reiškia, kad net ir dalinai atkūrus sugadintus pajėgumus, šalies energetikos sistema išliks itin pažeidžiama.
Elektros gali trūkti ne valandą ar dvi
Didžiausias nerimas susijęs su galimais planiniais elektros tiekimo ribojimais.
Jeigu žiema bus šalta, o Rusija ir toliau smogs energetikos objektams, kai kuriuose regionuose gyventojai gali susidurti su ilgomis elektros tiekimo pertraukomis. Tokia situacija reikštų ne tik tamsius butus.
Be elektros sutrinka vandens tiekimo sistemos, ryšiai, šilumos punktai, prekybos ir mokėjimo infrastruktūra. Daugiabučiuose papildoma problema tampa šildymas, nes jo sistemos taip pat priklauso nuo elektros.
Todėl Ukrainai šis sezonas tampa ne paprastu nepatogumu, o visuomenės atsparumo išbandymu.
Ukraina ruošiasi decentralizuodama energetiką
Nepaisant grėsmingos padėties, Ukraina nesėdi sudėjusi rankų. Šalis didina galimybę importuoti elektrą iš Europos Sąjungos, diegia mažesnes dujų turbinas, kogeneracines jėgaines ir kitus decentralizuotus energijos šaltinius.
Tai svarbus pokytis: kuo daugiau elektros gaminama mažesniuose, tarpusavyje nepriklausomuose objektuose, tuo sunkiau vienu smūgiu paralyžiuoti visą sistemą.
Taip pat stiprinama fizinė energetikos objektų apsauga – transformatorinės ir kiti kritinės infrastruktūros objektai dengiami apsauginėmis konstrukcijomis.
Tačiau pagrindinė problema išlieka: apsaugoti galima ne viską, o Rusija turi galimybę atakų intensyvumą didinti.
Dar viena silpna vieta – oro gynyba
Energetikos infrastruktūros apsauga neatsiejama nuo oro gynybos. Kuo daugiau raketų ir dronų Ukraina gali numušti dar prieš jiems pasiekiant elektrines ar transformatorines, tuo didesnė tikimybė išlaikyti sistemą veikiančią.
Tačiau oro gynybos pajėgumai taip pat nėra beribiai. Naujausi pranešimai rodo, kad Ukrainai artėjant žiemai itin reikalingas papildomas tarptautinių partnerių palaikymas, ypač prieš balistines raketas skirtomis sistemomis.
Tai reiškia, kad artėjanti žiema priklausys ne tik nuo termometro stulpelio, bet ir nuo to, kiek energetikos objektų pavyks apsaugoti nuo naujų smūgių.
Pasekmės gali būti jaučiamos toli už Ukrainos ribų
Energetikos krizė Ukrainoje nėra vien šios šalies problema. Ilgesni elektros ir šildymo sutrikimai gali paskatinti gyventojų judėjimą į saugesnius regionus ar kitas Europos valstybes.
Be to, nuo energetikos priklauso Ukrainos pramonė, transportas, vandens tiekimas, ligoninių darbas ir žemės ūkis.
Todėl artėjanti žiema gali tapti dar vienu didžiuliu išbandymu šaliai, kuri jau daugiau kaip ketverius metus gyvena plataus masto karo sąlygomis.
Šį iššūkį dar labiau komplikuoja platesnė energetinė situacija Europoje. Europos Audito Rūmai rugsėjį perspėjo, kad ES energetinis saugumas taip pat susiduria su naujais iššūkiais, o dujų atsargos prieš žiemą buvo mažesnės nei tuo pačiu metu pernai.
Žiema gali tapti nauju karo frontu
Ukraina jau ruošiasi blogiausiam scenarijui – elektros gamybos trūkumui, naujiems Rusijos smūgiams ir būtinybei kuo daugiau energetikos sistemų perkelti nuo pažeidžiamų didelių objektų prie mažesnių, decentralizuotų šaltinių.
Tačiau vien infrastruktūros atstatymo nepakaks. Jei Rusijos atakos tęsis tokiu pat arba dar didesniu intensyvumu, kiekvienas atkurtas objektas išliks potencialiu taikiniu.
Todėl artėjanti žiema Ukrainai gali tapti ne tik šalčio, bet ir ištvermės egzaminu. Šalis jau ruošiasi, tačiau kiek valandų per parą žmonės turės elektrą, šilumą ir vandenį, galiausiai gali priklausyti nuo dviejų dalykų – oro temperatūros ir Rusijos raketų bei dronų atakų masto.
