Socialiniuose tinkluose vis dažniau kyla diskusijos apie vaikų skiepus. Vieni tėvai klausia, kokių vakcinų jų vaikams reikia, tačiau komentaruose netrūksta ir raginimų skiepų atsisakyti. Vaikų ligų gydytojai sako pastebintys neraminančią tendenciją – dalis tėvų sprendimus priima remdamiesi ne medicinine informacija, o socialiniuose tinkluose perskaitytais komentarais.
Antakalnio poliklinikos vaikų ligų gydytoja Karolina Mačiūnienė atvirai sako, kad tokia situacija ją gąsdina. Anot jos, mažėjant skiepijimo apimtims į visuomenę gali sugrįžti ligos, apie kurias daugelis žmonių šiandien žino tik iš vadovėlių.
Vienas komentaras gali pakeisti tėvų sprendimą
Gydytoja pasakoja, kad tėvai neretai ateina į gydymo įstaigą jau turėdami susiformavusią nuomonę apie vakcinas.
Tam įtakos gali turėti socialiniuose tinkluose matoma informacija. Problemą, pasak medikės, dar labiau sustiprina tai, kad internete kartojamos tos pačios nepatikrintos istorijos. Žmonėms jos gali atrodyti įtikinamos vien todėl, kad tokių komentarų yra daug.
Tačiau komentarų skaičius nėra mokslinių įrodymų pakaitalas.
Gydytoja pabrėžia, kad dalis tėvų remiasi kitų žmonių asmeninėmis patirtimis, nors jos negali parodyti, kokia rizika iš tiesų kyla konkrečiai populiacijai.
Pamirštos ligos vėl primena apie save
Viena didžiausių problemų, pasak specialistės, yra tai, kad vakcinacijos nauda tampa sunkiau pastebima būtent tada, kai ji veikia.
Kai liga retai pasitaiko, gali susidaryti įspūdis, kad jos apskritai nebėra. Tačiau tokia situacija dažnai yra ilgalaikės vakcinacijos rezultatas.
Gydytoja kaip pavyzdį pateikia tymus. Lietuvoje šiemet jau registruota 10 tymų atvejų. Iš susirgusiųjų 60 proc. turėjo neaiškų vakcinacijos statusą arba nebuvo paskiepyti, o 40 proc. nebuvo gavę viso vakcinacijos kurso. Net 80 proc. susirgusių pacientų buvo hospitalizuoti.
Palyginimui, 2025 metais Lietuvoje buvo registruota 11 tymų atvejų, o 2024-aisiais – 30.
Tai rodo, kad tymai nėra vien praeities problema.
Liga gali būti daug pavojingesnė už trumpalaikę reakciją
Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitą tėvų baimę – galimus vakcinų šalutinius poveikius.
Dažniausiai pasitaikančios reakcijos gali būti paraudimas ar skausmingumas injekcijos vietoje, patinimas, taip pat trumpalaikis karščiavimas. Tokie simptomai paprastai praeina.
Tačiau pati infekcinė liga gali sukelti gerokai sunkesnių pasekmių.
Pavyzdžiui, poliomielitas gali pažeisti nervų sistemą ir sukelti ilgalaikį neįgalumą. Kai kurios infekcijos gali baigtis ir mirtimi.
Būtent todėl gydytoja ragina vertinti ne tik galimas vakcinos reakcijas, bet ir riziką, kuri atsiranda vaikui susirgus liga, nuo kurios jis nėra apsaugotas.
Autizmas ir skiepai – mitas, kurio nepavyksta išnaikinti
Viena dažniausiai internete minimų priežasčių atsisakyti vakcinų – baimė, kad jos gali būti susijusios su autizmu.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad patikimų mokslinių įrodymų, jog vakcinos sukelia autizmą, nėra. Nepaisant to, šis mitas vis dar gyvas socialiniuose tinkluose ir daro įtaką dalies tėvų sprendimams.
Kita dažna mintis – jeigu tam tikros ligos beveik nematome, vadinasi, jos nebereikia bijoti.
Specialistai aiškina priešingai: kai liga retai registruojama, tai gali būti būtent dėl didelės visuomenės dalies atsparumo. Jeigu vakcinacijos lygis smarkiai sumažėtų, ligai vėl atsirastų daugiau galimybių plisti.
Lietuvoje vaikai skiepijami nuo daugybės pavojingų infekcijų
Pagal Lietuvoje galiojančią vaikų skiepų sistemą vaikai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, pneumokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, rotavirusinės infekcijos, meningokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir kitų ligų.
Gydytoja pabrėžia, kad sprendimus dėl vaiko sveikatos svarbu priimti ne pagal atsitiktinius komentarus internete, o pasitarus su sveikatos priežiūros specialistais ir įvertinus patikimus medicininius šaltinius.
Socialiniai tinklai gali tapti vieta diskusijai, tačiau vien tai, kad tam tikras teiginys kartojamas dešimtis ar šimtus kartų, nepaverčia jo faktu.
O medikų perspėjimas paprastas: ligos, nuo kurių visuomenė ilgą laiką buvo apsaugota, nėra dingusios visiems laikams. Jeigu sumažėja apsauga, jos gali sugrįžti gerokai greičiau, nei daugelis tikisi.





