Kamilė Lukauskytė
Vokietijos planas Lietuvoje suformuoti nuolatinę brigadą susidūrė su rimta kliūtimi – nepakanka karių, kurie savanoriškai sutiktų tarnauti NATO rytiniame flange. Todėl Berlynas nusprendė imtis griežtesnių priemonių: dalis vokiečių karių į Lietuvą bus paskirti priverstinai.
Apie tokį sprendimą pirmiausia pranešė Vokietijos leidinys „Bild“. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas nurodė pradėti priverstinius karių paskyrimus į Lietuvoje formuojamą Bundesvero brigadą. Pirmieji tokie sprendimai gali būti priimami jau rugsėjo pabaigoje.
Lietuvoje turi būti beveik 5 tūkst. vokiečių karių
Vokietija yra įsipareigojusi iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje nuolat dislokuoti apie 4800 karių ir karininkų.
Tai – vienas svarbiausių NATO rytinio flango stiprinimo projektų. Vokietijos brigada Lietuvoje turi tapti reikšminga Lietuvos ir viso Aljanso gynybos dalimi, ypač atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.
Tačiau brigadai komplektuoti reikalingų karių savanoriškai pritraukti nepavyko.
Vasarą buvo skelbta, kad savanoriškai užpildyta tik maždaug 60 proc. reikalingų pareigybių. Daugiausia trūko ne tik paprastų karių, bet ir konkrečių specialistų – IT darbuotojų, logistikos ekspertų, virėjų bei kitų kariuomenės grandžių atstovų.
Iki tūkstančio karių gali būti paskirti priverstinai
Pasak „Bild“, pirmieji priverstiniai paskyrimai gali prasidėti jau rugsėjo pabaigoje.
Šiuo metu tokia priemonė galėtų paliesti iki 1000 karių. Leidinys skelbia, kad maždaug penktadalis brigadai reikalingų pareigybių dar nėra užpildytos savanoriais.
Vis dėlto Vokietijos kariuomenė tikisi, kad iki rugsėjo pabaigos trūkstamų karių skaičių dar pavyks sumažinti. Tokiu atveju priverstinai paskirtų karių dalis galėtų sumažėti iki maždaug dešimtadalio visos brigados poreikio.
Tai reiškia, kad Berlynas dar neatsisako bandymo pritraukti daugiau savanorių, tačiau kartu jau ruošiasi scenarijui, kai personalo trūkumo nebegalima kompensuoti vien savanoriškumu.
Karius bandė įtikinti net kelionėmis į Lietuvą
Vokietijos kariuomenė pastaruosius mėnesius aktyviai bandė įtikinti karius vykti tarnauti į Lietuvą.
Buvo rengiamos reklaminės kampanijos, o kariams ir jų šeimoms siūlytos pažintinės kelionės į Lietuvą. Taip siekta parodyti, kokiomis sąlygomis jie gyventų ir tarnautų, bei sumažinti nerimą dėl persikėlimo į kitą šalį.
Tačiau šios pastangos nebuvo pakankamos.
Dar birželį B. Pistoriusas pripažino, kad gali nepavykti išvengti priverstinių paskyrimų. Tuomet jis prognozavo, kad tokiu būdu gali tekti paskirti mažiau nei tūkstantį karių.
Kodėl Vokietijai taip svarbu užpildyti brigadą?
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra daug daugiau nei paprastas karių perkėlimas į kitą NATO šalį.
Tai vienas iš pagrindinių Aljanso rytinio flango gynybos stiprinimo projektų. Lietuvoje kuriama brigada turėtų būti pasirengusi veikti kartu su Lietuvos kariuomene ir kitomis sąjungininkų pajėgomis.
Todėl neužpildytos pareigybės kelia ne tik administracinę, bet ir karinę problemą – brigada turi būti realiai pasirengusi veikti, o ne egzistuoti tik dokumentuose.
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad brigados perkėlimas vyksta etapais, o pagrindinė dislokacija numatyta 2025–2026 metais.
Sprendimas priimtas spaudžiant laikui
Vokietijai lieka vis mažiau laiko iki galutinio tikslo – 2027 metų pabaigos, kai Lietuvoje turi būti nuolat dislokuota visa numatyta brigada.
Priverstinai paskirti kariai apie sprendimą turi būti informuoti, jiems suteikiama galimybė jį teisiškai apskųsti, o pats persikėlimas į kitą šalį reikalauja pasiruošimo. Todėl Berlynas negali laukti iki paskutinės minutės.
Šis sprendimas kartu siunčia aiškią žinutę: Vokietija ketina įvykdyti savo įsipareigojimą Lietuvai, net jei tam teks atsisakyti vien savanoriškumo principo.
Kol kas neaišku, kiek tiksliai vokiečių karių galiausiai bus paskirta priverstinai. Tačiau pats faktas, kad Berlynas jau pradeda tokį procesą, rodo, jog brigados komplektavimo klausimas tapo skubus.
