Kamilė Lukauskytė
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėl pateikė savąją karo Ukrainoje versiją. Jo teigimu, jeigu Jungtinės Valstijos ir Europa nebūtų atsitraukusios nuo pernai pasiektų susitarimų, pasaulis jau metus būtų gyvenęs be karo. Tuo pat metu Maskva tikina esanti pasirengusi grįžti prie derybų, tačiau naujausi pareiškimai rodo, kad Kremlius neketina sieti derybų su paliaubomis.
Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas rugsėjo 15 dieną pareiškė, kad karas Ukrainoje esą galėjo būti pasibaigęs dar prieš metus. Pasak jo, tam sutrukdė Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, kurios, anot Maskvos, atsitraukė nuo pernai Aliaskoje vykusio JAV ir Rusijos prezidentų susitikimo metu pasiektų susitarimų.
„Jeigu amerikiečiai nebūtų atsitraukę nuo Ankoridžo susitarimų, jeigu Europa nebūtų jų nuo to atitraukusi, mes jau metus gyventume be karo“, – teigė Lavrovas.
Tačiau svarbi detalė – Lavrovas nepaaiškino, kokius konkrečius įsipareigojimus esą prisiėmė JAV ir kokios tiksliai sutarties sąlygos, jo vertinimu, buvo sulaužytos.
Maskva vėl rodo pirštu į Vakarus
Tokie kaltinimai nėra naujiena. Kremlius ne kartą yra teigęs, kad karo Ukrainoje pratęsimą lemia Vakarų politika ir parama Kyjivui.
Šį kartą Lavrovas savo argumentus susiejo su 2025 metų rugpjūtį Aliaskoje įvykusiu JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimu. Maskva tvirtina, kad tuomet buvo pasiektas tam tikras supratimas dėl karo sprendimo, tačiau JAV vėliau esą nuo jo atsitraukė.
Vis dėlto viešai prieinamuose šaltiniuose nėra pateikta tokia konkreti susitarimo versija, kuri leistų nepriklausomai patvirtinti Lavrovo teiginį, kad karas būtų pasibaigęs būtent prieš metus.
Todėl jo pareiškimą svarbu vertinti kaip Rusijos valdžios poziciją, o ne kaip nustatytą faktą.
Kartu skelbia, kad yra pasiruošę deryboms
Lavrovas taip pat bandė pabrėžti, kad Maskva esą niekada neatsisakė diplomatinių kontaktų.
Jo teigimu, Rusija pasirengusi grįžti prie derybų su Ukraina ir priimtų tiek dvišalį, tiek trišalį formatą, jei šalys būtų pasiruošusios atnaujinti kontaktus. „Mes visada pasiruošę deryboms“, – pareiškė Rusijos ministras.
Tačiau čia slypi viena esminė aplinkybė.
Maskva kol kas nesutinka, kad derybos automatiškai reikštų kovų sustabdymą. Lavrovas tiesiai pareiškė, kad Rusija neketina stabdyti karinių veiksmų vien dėl vykstančių derybų.
Tai gerokai keičia tokio pasiūlymo reikšmę.
Kremlius nori derybų, bet nepaliaubų?
Šis Rusijos požiūris tampa vienu svarbiausių klausimų vertinant dabartines taikos proceso perspektyvas.
Viena vertus, Maskva viešai kalba apie pasirengimą deryboms ir teigia niekada jų neatmetusi. Kita vertus, tuo pačiu metu ji nenori įsipareigoti sustabdyti kovų derybų laikotarpiu.
Tai reiškia, kad potencialios derybos galėtų vykti tuo pat metu, kai fronte tęstųsi kariniai veiksmai.
Būtent ši aplinkybė gali tapti viena didžiausių kliūčių bet kokiam bandymui pasiekti ilgalaikį susitarimą.
Lavrovas kaltę perkelia Vašingtonui
Naujausiame pareiškime Rusijos ministras taip pat kritikavo Europos valstybes, kurios, jo teigimu, esą darė įtaką JAV pozicijai.
Tokiu būdu Lavrovo pasakojime atsakomybė už užsitęsusį konfliktą perkeliama nuo Maskvos veiksmų prie Vakarų politikos. Tačiau karas Ukrainoje tebesitęsia Rusijai tęsiant karinę agresiją prieš Ukrainą, todėl Lavrovo pareiškimai apie tai, kas esą „neleido“ karui pasibaigti, turi būti vertinami būtent šiame kontekste.
Pastaruoju metu Rusijos pareigūnai taip pat kartoja, kad Maskva esą pasirengusi kompromisui, tačiau kartu išlaiko savo reikalavimus dėl galutinio karo sprendimo. Tai rodo, kad vien susitarimo dėl derybų atnaujinimo dar nepakanka – pagrindiniai nesutarimai tarp Maskvos ir Kyjivo išlieka.
Ar tai naujas bandymas paveikti derybas?
Lavrovo pareiškimai pasirodė tuo metu, kai vėl daug kalbama apie galimybę atnaujinti kontaktus dėl karo Ukrainoje.
Todėl jo žinutė gali būti skaitoma dvejopai: Maskva viena vertus demonstruoja pasirengimą grįžti prie diplomatijos, tačiau kartu aiškiai bando primesti savo konflikto versiją – esą karas galėjo būti pasibaigęs jau seniai, jeigu ne JAV ir Europa.
Kol kas neaišku, ar tokia retorika padės priartinti tikras derybas. Tačiau viena aplinkybė išlieka akivaizdi: net ir kalbėdama apie taiką, Rusija kol kas neatsisako sąlygos tęsti karinę kampaniją.
Todėl Lavrovo žodžiai apie tai, kad „jau metus gyventume be karo“, labiau atveria naują Kremliaus derybinę poziciją nei skelbia apie artėjančią karo pabaigą.
