Kamilė Lukauskytė
Pastarieji įvykiai prie NATO rytinio flango vėl privertė Europą sunerimti. Rusijos smūgiai netoli Lenkijos sienos, incidentai Lietuvos oro erdvėje ir nauji Kremliaus grasinimai sukėlė klausimų, ar konfliktas gali priartėti prie Aljanso teritorijos. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pripažįsta – įtampa šiek tiek didėja, tačiau nemato neišvengiamo tiesioginio karinio susidūrimo.
Tuskas įspėja apie blogėjančią situaciją
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pastarosiomis dienomis pasiuntė aiškų signalą – saugumo padėtis regione gali blogėti. Nerimą sustiprino Rusijos smūgis Ukrainoje netoli Lenkijos sienos.
Tai nėra pirmas kartas, kai Varšuva perspėja apie galimą Rusijos veiksmų priartėjimą prie NATO teritorijos. Šįkart dėmesys ypač krypsta į tai, kad smūgiai buvo surengti vos už kelių kilometrų nuo Aljanso sienos.
Vis dėlto Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ragina šio įvykio nevertinti kaip staigaus lūžio, reiškiančio, kad Rusija jau pradėjo sąmoningas atakas prieš NATO.
Pasak jo, tai veikiau platesnio vaizdo dalis.
Budrys pripažino: įtampa didėja
Budrio vertinimas skamba gana ramiai, tačiau vienas jo sakinys išsiskiria.
Ministras pripažino, kad įtampa regione šiek tiek didėja. Jo teigimu, Rusija vis dažniau prisiima didesnę riziką vykdydama smūgius netoli NATO sienų.
„Tai rodo augantį agresyvumą ir pozicionavimąsi“, – tokį situacijos vertinimą pateikė ministras.
Tačiau kartu Budrys pabrėžė, kad dabartinių įvykių nelaiko neišvengiamu kelio į tiesioginį Rusijos ir NATO karinį konfliktą.
Jo teigimu, Lietuvos ir sąjungininkų budrumas turi būti kasdienis, nepriklausantis nuo vieno konkretaus incidento.
Pavojingiausia – ne vien raketos ir dronai
Budrys atkreipė dėmesį ir į kitą Kremliaus veiksmų pusę. Jo vertinimu, Rusija šiuo metu nėra suinteresuota tiesioginiu karu su NATO, tačiau siekia didinti įtampą Vakarų visuomenėse.
Ministras teigė, kad Maskvos siunčiami grasinimai ir garsūs pareiškimai gali būti skirti tam, kad žmonės pradėtų abejoti savo šalių sprendimais, parama Ukrainai ar Vakarų pasirengimu.
„Nematome sąmoningo Rusijos noro įsivelti į tiesioginį konfliktą – yra tik noras didinti įtampą mūsų galvose ir sutrikdyti mūsų veiksmus“, – sakė Budrys.
Tai svarbi detalė: grėsmė, pasak ministro, nėra vien fizinė. Informacinis spaudimas ir bandymas įbauginti visuomenę taip pat gali būti Kremliaus strategijos dalis.
Smūgis prie Lenkijos sienos – žinutė Vakarams?
Budrio vertinimu, Rusijos atakos netoli Lenkijos sienos gali būti suprantamos ir kaip spaudimas Varšuvai.
Lenkija yra viena pagrindinių Ukrainos paramos logistikos grandžių, todėl smūgiai netoli sienos siunčia signalą ne tik Ukrainai, bet ir šalims, kurios jai padeda.
Ministras neatmetė, kad ataka galėjo būti interpretuojama kaip bandymas atgrasyti Vakarus ir įbauginti žmones, keliaujančius į Ukrainą. Tačiau jis pabrėžė, kad nepaisant rizikos Lietuva turi laikytis savo pasirinktos krypties – tęsti paramą Ukrainai ir spausti Rusiją sankcijomis.
Maskvos branduoliniai grasinimai Lietuvos neišgąsdino
Dar vienas klausimas, kurį teko komentuoti Budriui, – naujausi Rusijos pareiškimai apie branduolinį ginklą.
Kremlius pareiškė, kad Lietuva galėtų tapti Rusijos taikiniu, jei šalyje būtų dislokuotas sąjungininkų branduolinis ginklas.
Budrys tokį pareiškimą vadino paremtu prielaidomis. Pasak jo, Lietuva neturi plano dislokuoti branduolinio ginklo, todėl Maskvos grasinimai šiuo klausimu grindžiami neegzistuojančia prielaida.
Kartu ministras pabrėžė, kad Lietuvos karinė infrastruktūra ir energetikos objektai ir taip gali būti laikomi potencialiais Rusijos taikiniais.
Lietuva ruošiasi ne panikai, o blogiausiems scenarijams
Šių dienų įvykiai rodo, kad NATO rytiniame flange išlieka įtempta situacija. Rusijos smūgiai netoli NATO sienų, dronų incidentai ir agresyvi Kremliaus retorika verčia sąjungininkus išlaikyti aukštą parengties lygį. Naujausi incidentai Lietuvoje ir Baltijos regione taip pat rodo, kad oro erdvės bei infrastruktūros apsauga išlieka vienu svarbiausių saugumo klausimų.
Tačiau Budrio žinutė aiški: panikuoti nėra pagrindo, tačiau atsipalaiduoti – taip pat.
Įtampa didėja, Rusija prisiima vis daugiau rizikos, o jos siunčiami grasinimai ir provokacijos gali būti skirti Vakarų visuomenėms išbandyti.
Todėl pagrindinis Lietuvos atsakas, pasak ministro, turi būti ne baimė, o pasirengimas. Ir svarbiausia – parodyti, kad bandymai įbauginti NATO šalis savo tikslo nepasiekia.
