Kamilė Lukauskytė
Po naktinio drono incidento Lietuvoje į situaciją sureagavo Vokietija. Šios šalies užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad NATO nesiruošia pasiduoti bauginimui ir neleis Rusijai pasinaudoti tokiais incidentais tam, kad suskaldytų Aljansą. „Mes nebūsime įbauginti“, – pareiškė ministras.
Jo žodžiai nuskambėjo praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Lietuvos oro erdvėje buvo numuštas bepilotis orlaivis.
Vokietija siunčia aiškią žinią
Wadephulas teigė, kad tai, kas įvyko Lietuvoje, yra dar vienas signalas apie Rusijos priešiškumą NATO valstybėms.
„Mes dar kartą esame Rusijos priešiškumo NATO sąjungininkėms liudytojai“, – pareiškė Vokietijos ministras, viešėdamas Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje.
Tačiau Vokietijos URM vadovas įvykį vertino ne tik kaip atskirą karinį incidentą.
Jo teigimu, Rusijos tikslas esą yra sukelti Vakarų visuomenėse nerimą, o kartu – paskatinti NATO šalis abejoti viena kita.
„Ji siekia mus suskaldyti ir įvaryti nerimo“, – sakė Wadephulas.
Tačiau, jo teigimu, tokio scenarijaus Aljansas neturėtų leisti.
NATO jau parodė, kad gali reaguoti
Šįkart reakcija neapsiribojo politiniais pareiškimais.
Į Lietuvos oro erdvę patekusį droną reagavo NATO oro policijos pajėgos. Italijos naikintuvas jį sunaikino, o operacija buvo koordinuojama iš Jungtinio oro operacijų centro Uedeme, Vokietijoje.
Tai svarbi detalė – incidentas tapo ne vien Lietuvos, bet ir viso NATO reagavimo klausimu.
Vokietijos ministras būtent tai ir akcentavo: Aljansas parodė, kad turi galimybių reaguoti į tokio pobūdžio grėsmes.
„NATO parodė, kad sugeba atremti tokias atakas“, – sakė Wadephulas.
O tada nuskambėjo trumpas, bet itin aiškus sakinys:
„Mes nebūsime įbauginti.“
Kas iš tikrųjų slypi už incidento?
Kol kas svarbiausias klausimas – iš kur atskrido dronas ir kas jį pasiuntė.
Lietuvoje vyksta tyrimas, o galutinės išvados dėl jo kilmės ir aplinkybių dar nėra paskelbtos. Todėl politiniai pareiškimai apie Rusijos atsakomybę neturėtų būti painiojami su galutinai nustatytu faktu.
Tačiau Vokietijos ministro komentaras rodo kitą dalyką: Berlynas šį įvykį jau vertina platesniame kontekste – kartu su pastaraisiais Rusijai priskiriamais hibridiniais veiksmais Europoje.
Dar rugsėjo pradžioje Vokietijos valdžia oficialiai apkaltino Rusiją dėl drono incidento Leipcigo/Halės oro uoste. Berlynas tuomet teigė, kad panaudotos priemonės ir išpuolio pobūdis atitiko ankstesnių Rusijos hibridinių operacijų modelį.
Tai reiškia, kad Lietuvoje įvykęs incidentas atsirado itin jautriame Europos saugumo kontekste.
Europoje vis garsiau kalbama apie hibridinę grėsmę
Pastaraisiais mėnesiais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik tradicinei karinei grėsmei, bet ir vadinamosioms hibridinėms operacijoms – dronams, sabotažui, kibernetinėms atakoms, informacinėms operacijoms ir kitoms priemonėms.
Vokietijos užsienio reikalų ministras dar praėjusią savaitę pabrėžė, kad Rusijos agresyvumas prieš Europą ir NATO didėja, o hibridinės grėsmės tampa viena svarbiausių saugumo problemų.
Todėl Lietuvos incidentas Vokietijoje vertinamas ne vakuume.
Vienas dronas galėjo būti numuštas, tačiau Europos politikams vis labiau rūpi kitas klausimas – kas nutiktų, jeigu tokie incidentai taptų ne pavieniais, o nuolatiniais?
Lietuva tapo svarbaus NATO signalo vieta
Šio incidento reikšmė Lietuvai dar didesnė dėl šalies geografinės padėties.
Lietuva yra NATO rytiniame flange, šalia Rusijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos. Todėl bet koks oro erdvės pažeidimas čia iškart tampa ne tik nacionalinio, bet ir Aljanso saugumo klausimu.
Šįkart NATO reagavo realiai – naikintuvas pakilo, objektas buvo perimtas ir sunaikintas.
Tačiau politinis signalas, nuskambėjęs iš Berlyno, buvo dar svarbesnis.
Vokietija aiškiai sako: tokie incidentai NATO nesugadins ir nesustabdys.
O Wadephulo žodžiai „mes nebūsime įbauginti“ tapo vienu ryškiausių Europos atsakymų po Lietuvos oro erdvę sudrebinusio incidento.
