Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje priedangų tinklas plečiamas, tačiau kol kas jose vietos užtektų ne visiems. Naujausi duomenys rodo, kad šalies savivaldybėse yra daugiau nei 6,6 tūkst. priedangų, tačiau jos galėtų priimti tik kiek daugiau nei pusę Lietuvos gyventojų. Tuo metu valdžia nustatė skirtingus tikslus miestams ir rajonams – vienur priedangų turi pakakti 60 proc., kitur pakanka 40 proc. gyventojų.
Karas Ukrainoje jau ne pirmus metus verčia Lietuvą iš naujo įvertinti civilinės saugos sistemą. Priedangos, kurios dar prieš keletą metų daugeliui atrodė kaip primiršta sovietmečio realija, šiandien tapo viena svarbiausių gyventojų saugumo temų.
Naujausi Vidaus reikalų ministerijos duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu yra 6 645 priedangos. Jose galėtų slėptis maždaug 1,6 mln. žmonių, arba apie 57 proc. visų šalies gyventojų. Vis dėlto situacija skirtingose savivaldybėse nėra vienoda. 37 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų pagal nustatytus reikalavimus, o 23 savivaldybėse jų vis dar trūksta.
Miestams keliamas aukštesnis reikalavimas
Valstybė priedangų poreikį vertina atsižvelgdama į savivaldybės urbanizaciją.
Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse nustatytas mažesnis – 40 proc. – rodiklis.
Toks skirtumas grindžiamas tuo, kad didžiuosiuose miestuose gyventojų koncentracija yra gerokai didesnė. Todėl čia būtina turėti daugiau specialiai pritaikytų vietų, į kurias žmonės galėtų patekti paskelbus oro pavojų ar kitą grėsmę.
Tačiau šie procentai nereiškia, kad likę žmonės nelaimės atveju būtų palikti be jokios apsaugos. Civilinės saugos sistemoje priedanga yra tik viena iš apsaugos priemonių, o gyventojams taip pat svarbu žinoti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis paskelbus pavojų.
Didelė problema – žmonės nežino, kur slėptis
Vien priedangų skaičiaus nepakanka.
Neseniai atlikta gyventojų apklausa parodė, kad tik 22 proc. Lietuvos gyventojų tiksliai žino, kur yra artimiausia priedanga arba slėptuvė. Dar 43 proc. teigė manantys, kad žino, tačiau nėra tuo tikri. 31 proc. respondentų pripažino nei žinantys, kur ieškoti priedangos, nei apskritai tuo domėjęsi.
Tai atskleidžia kitą problemą: net ir turint pakankamai priedangų, kilus realiam pavojui gali būti sudėtinga užtikrinti, kad žmonės greitai ir tvarkingai jomis pasinaudotų.
Ypač svarbios tampa pirmosios minutės po perspėjimo. Žmogus turi ne tik suprasti, kad kilo pavojus, bet ir žinoti, kur eiti.
Priedangos bus modernizuojamos
Valdžia šią problemą bando spręsti ne tik didindama priedangų skaičių, bet ir investuodama į jų kokybę.
VRM šiemet skyrė 14 mln. eurų 53 savivaldybėms, kad būtų modernizuotos 416 priedangų. Jose galės slėptis daugiau nei 129 tūkst. žmonių. Dalis šių objektų bus pritaikyti pagal aukštesnius atsparumo reikalavimus.
Investicijos gali būti naudojamos įvairiems darbams – nuo papildomų evakuacinių išėjimų ir ventiliacijos sistemų iki elektros generatorių, apsauginių langų sprendimų bei konstrukcijų stiprinimo.
Taigi tikslas nėra vien ant pastato užkabinti ženklą „Priedanga“. Siekiama, kad konkreti vieta iš tikrųjų būtų tinkama žmonėms apsaugoti.
Po pirmojo oro pavojaus išryškėjo dar viena bėda
Priedangų tema Lietuvoje tapo dar aktualesnė po šių metų gegužės 20-osios, kai pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo šalyje buvo paskelbtas oro pavojus ir gyventojams nurodyta slėptis priedangose.
Tuomet paaiškėjo, kad ne visos priedangos buvo operatyviai atrakintos. Dėl to VRM inicijavo pokyčius, kurie turėtų padėti ateityje priedangas atverti greičiau. Vienas iš sprendimų – nuotoliniu būdu valdomos spynos ir kitos techninės priemonės.
Tai svarbi detalė, nes ekstremalios situacijos metu neužtenka turėti tinkamą patalpą. Ji turi būti pasiekiama tada, kai žmonėms jos labiausiai reikia.
Sistema plečiasi, bet gyventojams taip pat teks pasiruošti
Valdžia ir toliau investuoja į civilinę saugą. Tačiau specialistai ir institucijos vis dažniau pabrėžia, kad pasirengimas nėra vien valstybės ar savivaldybių užduotis.
Kiekvienas gyventojas turėtų iš anksto išsiaiškinti, kur yra artimiausia priedanga, kaip iki jos patekti ir ką daryti, jei dėl tam tikrų priežasčių jos pasiekti nepavyktų.
Šiuo metu Lietuvoje priedangų tinklas dar nėra toks, kad jose vienu metu galėtų pasislėpti visa šalies visuomenė. Tačiau sistema sparčiai plečiama ir modernizuojama.
Svarbiausia žinutė paprasta: pavojus nėra tas momentas, kai pradedama ieškoti, kur slėptis. Pavojui reikia pasiruošti iš anksto.
