Kamilė Lukauskytė
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvos padangėje sulaukė aukščiausių šalies institucijų dėmesio. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame vienas svarbiausių klausimų bus Lietuvos oro gynyba ir apsauga nuo bepiločių orlaivių.
Nors Prezidentūra pabrėžia, kad VGT posėdis buvo suplanuotas iš anksto, jo darbotvarkė įgauna papildomą reikšmę po naujausio drono incidento Lietuvos oro erdvėje.
Dėmesio centre – dangus virš Lietuvos
VGT posėdyje numatyta apžvelgti bendrą saugumo situaciją, taip pat įvertinti integruotos oro gynybos sistemos bei antidroninės gynybos priemonių vystymą. Bus aptariama ir tai, kaip vykdomas Krašto apsaugos ministerijos biudžetas bei kaip juda pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių įsigijimai.
Tačiau būtent oro gynybos klausimas šiuo metu išsiskiria iš kitų. Pastarasis incidentas parodė, kad Lietuvos oro erdvėje gali atsirasti objektų, kuriuos būtina greitai aptikti, identifikuoti ir, esant poreikiui, neutralizuoti.
Numuštas dronas – naujas signalas
Antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas buvo numuštas Kaišiadorių rajone. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį jau pateikė preliminarų vertinimą, kad tai buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas, kuris, tikėtina, buvo nukreiptas į Ukrainą, tačiau dėl elektroninės kovos priemonių pakeitė kursą ir atsidūrė Lietuvoje.
Tai svarbi aplinkybė, nes kol kas nėra pagrindo teigti, kad dronas į Lietuvos teritoriją buvo pasiųstas tyčia. Jo elektroninė dalis toliau analizuojama, todėl tikslus skrydžio maršrutas, kilmė ir aplinkybės dar tikslinami.
Vis dėlto pats faktas, kad objektas pasiekė Lietuvos oro erdvę, dar kartą iškėlė klausimą dėl šalies gebėjimo aptikti nedidelius ir sunkiau radarais pastebimus bepiločius.
Reikės ne tik naikintuvų
Lietuvos oro gynyba remiasi ne vien naikintuvais. Moderni sistema turi apimti skirtingus sluoksnius – nuo radarų ir kitų aptikimo priemonių iki elektroninės kovos bei kinetinių sprendimų.
Būtent antidroninės priemonės tampa vis svarbesnės dėl karo Ukrainoje išryškėjusios bepiločių orlaivių grėsmės. Didelis dronų skaičius, jų santykinai nedidelė kaina ir galimybė naudoti skirtingus maršrutus kelia naujų iššūkių tradicinei oro gynybai.
Prezidentas jau anksčiau yra pabrėžęs, kad po drono numušimo Lietuvos pajėgumai aptikti oro erdvės pažeidėjus turi būti toliau vystomi.
VGT spręs, kur judėti toliau
Valstybės gynimo tarybos posėdis tampa vieta, kur aukščiausi šalies pareigūnai gali įvertinti ne tik konkretų incidentą, bet ir platesnį pasirengimą panašiems scenarijams.
Šiuo metu pagrindinis klausimas nėra vien tai, ar konkretus dronas buvo tyčinis išpuolis prieš Lietuvą. Daug svarbiau, kiek greitai šalis gali pastebėti tokį objektą ir kokias priemones turi jam neutralizuoti.
Pastarųjų dienų įvykiai regione rodo, kad oro erdvės saugumas išlieka vienu svarbiausių Lietuvos gynybos klausimų. Todėl VGT dėmesys radarams, oro gynybai ir antidroninėms sistemoms gali tapti vienu iš svarbesnių signalų apie tai, kur artimiausiu metu bus nukreiptos šalies gynybos investicijos.
Kol kas aišku viena: drono incidentas dar kartą priminė, kad karas Ukrainoje turi tiesioginių pasekmių viso regiono saugumui, o Lietuvos pasirengimas tokiems incidentams bus vertinamas ne tik politiniuose kabinetuose, bet ir realiomis situacijomis.
