Kamilė Lukauskytė
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį išvyksta į Vašingtoną. Jo vizitas vyksta tuo metu, kai Lietuvai ypač svarbus JAV karinio buvimo regione klausimas, o Vilnius siekia su Vašingtonu kalbėtis ne tik apie saugumą, bet ir apie ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą.
Ministras JAV viešės rugsėjo 16–20 dienomis. Darbotvarkėje – susitikimai su JAV administracijos atstovais ir pokalbiai apie politinius, saugumo bei ekonominius santykius.
Vienas svarbiausių klausimų – JAV kariai Lietuvoje
Didžiausias dėmesys greičiausiai teks JAV karių dislokavimo klausimui. K. Budrys patvirtino, kad ši tema Vašingtone bus aptariama, nes ji išlieka viena svarbiausių Lietuvos ir JAV dvišalio bendradarbiavimo sričių.
Pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbėta apie tai, kiek amerikiečių karių ateityje galėtų būti dislokuota mūsų šalyje. Vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau kaip tūkstantis JAV karių, nors dalis amerikiečių pajėgų šalyje liko.
JAV šiuo metu taip pat peržiūri savo karinį buvimą Europoje. Vašingtonas Europos valstybėms buvo pateikęs klausimyną apie jų pasirengimą prisiimti didesnę atsakomybę už žemyno gynybą.
Todėl Budrio vizitas vyksta gana jautriu metu – Lietuva nori parodyti, kokias sąlygas gali pasiūlyti JAV kariams ir kokį indėlį pati gali suteikti bendram saugumui.
Budrys: Lietuva turi ką pasiūlyti
K. Budrys teigia, kad Lietuva gali pateikti Vašingtonui argumentų, kodėl JAV karinis buvimas mūsų šalyje yra naudingas.
Pasak ministro, Lietuvoje amerikiečių kariams sudarytos geros sąlygos tiek ginkluotės užtikrinimo, tiek mokymų požiūriu. Tačiau Vilnius nori kalbėti ne vien apie tai, ką JAV suteikia Lietuvai.
Budrys akcentavo ir Lietuvos pasirengimą prisidėti prie bendrų JAV interesų. Tarp jo minimų temų – saugumas, laivyba Hormuzo sąsiauryje, energetika bei bendradarbiavimas aukštųjų technologijų srityje.
Tai reiškia, kad Vilnius siekia platesnio santykių modelio, kuriame Lietuva būtų ne tik saugumo garantijų gavėja, bet ir aktyvi partnerė.
Ant stalo – ne tik gynyba
Vizito darbotvarkė neapsiribos vien kariuomene. Lietuvos diplomatijos vadovas teigė norintis su JAV išplėsti ilgalaikį strateginį bendradarbiavimą ekonominio saugumo srityje.
Vienas iš galimų bendradarbiavimo laukų – energetika. Lietuva taip pat siekia dalyvauti JAV remiamose iniciatyvose, susijusiose su kritiniais mineralais ir aukštosiomis technologijomis.
Pasak ministro, tai galėtų atverti naujų galimybių Lietuvai ir JAV bendradarbiauti srityse, kurios ateityje turės vis didesnę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Ar Vašingtone laukia Rubio susitikimas?
K. Budrys prieš išvykdamas konkrečių susitikimų nekomentavo. Tačiau trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad planuojamas Budrio susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Pasak R. Motuzo, ministro programa Vašingtone yra plati ir apima ne tik saugumą, bet ir ekonominio bendradarbiavimo galimybes.
Jeigu šis susitikimas įvyks, jis būtų vienas svarbiausių Budrio vizito akcentų.
Lietuva laukia konkrečių signalų
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs besitikintis, kad iš Vašingtono užsienio reikalų ministras gali parvežti gerų žinių dėl JAV karių dislokavimo Lietuvoje.
Vis dėlto pats K. Budrys ragina šio klausimo nevertinti vien per lūkesčių prizmę. JAV sprendimai dėl karinio buvimo Europoje priklauso nuo platesnio Vašingtono strateginio vertinimo.
Todėl artimiausios dienos gali būti svarbios ne tik dėl konkrečių susitikimų, bet ir dėl to, kokius signalus Lietuva gaus iš JAV administracijos.
Budrio vizitas parodys, kokia kryptimi toliau judės Lietuvos ir JAV santykiai – nuo karinio buvimo ir regioninio saugumo iki energetikos, technologijų ir ekonominio saugumo. Galutiniai sprendimai dėl JAV karių dislokavimo šio vizito metu nėra paskelbti, tačiau būtent ši tema išlieka viena svarbiausių Vilniaus darbotvarkėje.
