Kamilė Lukauskytė
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys iš Vašingtono grįžta su žinia, kurios Lietuvoje buvo laukiama. Po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ministras teigė gavęs patikinimą, kad laikotarpis, kai Lietuvoje sumažėjo amerikiečių karių skaičius, neturėtų užsitęsti.
Vis dėlto kol kas nėra paskelbta nei konkreti naujos JAV karių rotacijos data, nei tikslus būsimo kontingento dydis. Sprendimai dėl JAV pajėgų Europoje šiuo metu yra derinami su JAV Gynybos departamentu ir Pentagonu.
Budrys: gavome patikinimą
„Gavome patikinimą, kad tas tarpas, kur turime sumažėjimą JAV karių, ilgai neužtruks“, – po susitikimo su M. Rubio sakė K. Budrys.
Ministro teigimu, sprendimai dėl tolesnio JAV karių buvimo Europoje priimami derinant juos su Pentagonu. Lietuva tikisi, kad apie konkrečius sprendimus bus paskelbta artimiausiu metu.
Tai reiškia, kad Vašingtono pozicija dėl JAV karinio buvimo Lietuvoje dar nėra išreikšta konkrečiu naujos rotacijos įsakymu ar paskelbtu karių skaičiumi. Kol kas kalbama apie politinį patikinimą.
Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis amerikiečių
Šią vasarą Lietuvoje rotaciją baigė daugiau nei tūkstantis JAV karių. Dalis amerikiečių karių šalyje liko, tačiau Lietuva iki šiol neturėjo aiškaus atsakymo, kada ir kokios apimties nauja JAV karių rotacija bus dislokuota.
JAV kariai Lietuvoje reguliariai dislokuojami nuo 2019 metų. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais JAV sustiprino savo karinį buvimą regione, o karių dislokavimas Lietuvoje tapo nepertraukiamos rotacijos principo dalimi.
Ankstesnius sustiprintus JAV karių batalionus Lietuvoje paprastai sudarydavo maždaug tūkstantis ar daugiau karių kartu su karine technika.
Lietuva yra skelbusi, kad jos infrastruktūra yra pasirengusi priimti iki 1,5 tūkst. JAV karių.
Lietuva nori atkurti ankstesnį karių skaičių
Dar prieš išvykdamas į Vašingtoną K. Budrys aiškino, kad Lietuvai svarbu ne tik pats JAV karių buvimas, bet ir jų skaičius.
Ministras rugsėjo 15 dieną sakė, kad Lietuvoje turėtų būti atkurtas toks JAV karių skaičius, koks buvo iki paskutinės rotacijos sumažėjimo. Jo teigimu, amerikiečių karių buvimas Lietuvoje yra svarbus atgrasymo elementas, o jų skaičiaus pokyčiai siunčia tam tikrą signalą NATO priešininkams.
Tačiau tai yra Lietuvos pozicija, o ne oficialiai paskelbtas JAV sprendimas.
Kodėl Vašingtono sprendimas toks svarbus?
JAV karių buvimas Lietuvoje yra platesnio NATO rytinio flango gynybos modelio dalis. Lietuva siekia, kad sąjungininkų pajėgos būtų ne tik pasirengusios atvykti krizės atveju, bet ir nuolat dalyvautų pratybose bei treniruotėse regione.
Tai susiję ir su Lietuvos pastangomis didinti savo gynybos pajėgumus. Vilnius pastaraisiais metais didina išlaidas gynybai ir investuoja į karinę infrastruktūrą, poligonus bei sąjungininkų priėmimo galimybes.
K. Budrys anksčiau yra sakęs, kad Lietuva siekia sudaryti kuo palankesnes sąlygas JAV kariams – tiek infrastruktūros, tiek mokymų ir treniruočių prasme.
Kol kas – pažadas, bet ne konkretus sprendimas
Nors ministro žodžiai Vašingtone nuskambėjo optimistiškai, svarbu atskirti du dalykus: JAV patikinimą ir jau priimtą sprendimą.
Šiuo metu nėra paskelbta tiksli data, kada į Lietuvą turėtų atvykti nauja didesnė JAV karių rotacija, taip pat nėra patvirtintas konkretus karių skaičius.
Todėl artimiausios savaitės gali būti svarbios. Jei Vašingtonas priims sprendimą atkurti ankstesnio masto rotaciją, Lietuva apie tai turėtų sužinoti per oficialius JAV gynybos kanalus.
Tuo metu K. Budrio susitikimas su M. Rubio rodo, kad amerikiečių karinis buvimas Lietuvoje išlieka vienu iš Vilniaus ir Vašingtono dvišalių santykių klausimų. Pats ministras teigia gavęs patikinimą, kad dabartinis karių sumažėjimo laikotarpis neturėtų užsitęsti.
