Kamilė Lukauskytė
Rusijoje penktadienį prasideda trejus metus po plataus masto karo Ukrainoje pirmą kartą rengiami parlamento rinkimai. Rugsėjo 18–20 dienomis rusai rinks 450 Valstybės Dūmos narių, tačiau šie rinkimai vyksta visiškai kitokiomis sąlygomis nei prieš karą.
Politinis laukas Rusijoje yra smarkiai apribotas: dauguma opozicijos veikėjų pašalinti iš rinkimų proceso, dalis jų įkalinti arba gyvena užsienyje, o vienintelė registruota partija, atvirai pasisakanti prieš karą Ukrainoje, iš rinkimų proceso pašalinta. Tuo metu Kremliaus valdoma „Vieningoji Rusija“ išlieka dominuojančia politine jėga.
Balsavimas truks tris dienas
Rinkimai vyks rugsėjo 18–20 dienomis. Be balsavimo rinkimų apylinkėse, Rusijoje naudojamas ir nuotolinis elektroninis balsavimas.
Tai pirmieji Rusijos parlamento rinkimai nuo 2021 metų ir pirmieji po 2022-ųjų plataus masto invazijos į Ukrainą. Šį kartą rinkimų procesas vyksta karo ir griežtesnės politinės kontrolės sąlygomis.
Be Valstybės Dūmos rinkimų, gyventojai taip pat balsuos dėl regionų parlamentų ir kai kurių gubernatorių. Iš viso regioniniu lygmeniu numatyta dešimtys rinkimų.
Putinas pats ragino balsuoti
Vladimiras Putinas prieš rinkimus paragino rusus aktyviai dalyvauti balsavime.
Kremliaus šeimininkas rinkimus pateikė kaip galimybę pademonstruoti nacionalinę vienybę, paramą kariams ir Rusijos pozicijai kare Ukrainoje. Jo retorikoje balsavimas susiejamas ir su pasipriešinimu išorės spaudimui.
Todėl šie rinkimai Kremliui svarbūs ne vien dėl to, kas pateks į Dūmą. Jie taip pat leidžia valdžiai parodyti, kiek visuomenė pasirengusi palaikyti dabartinę valstybės politiką karo metu.
AP taip pat nurodo, kad rinkimai gali būti vertinami kaip būdas parodyti visuomenės paramą Vladimirui Putinui ir jo politikai.
Opozicijai – beveik nebeliko vietos
Vienas svarbiausių šių rinkimų bruožų – ribotos realios alternatyvos rinkėjams.
„Vieningoji Rusija“, kuri remia Putiną, šiuo metu kontroliuoja apie du trečdalius Valstybės Dūmos. Tarp kitų rinkimuose dalyvaujančių partijų yra komunistai, Liberalų demokratų partija, „Teisingoji Rusija“ ir „Naujieji žmonės“.
Tačiau pagrindinės parlamentinės partijos taip pat iš esmės remia Kremliaus politiką karo Ukrainoje klausimu.
Tuo metu liberalioji „Jabloko“ partija, kuri yra vienintelė registruota Rusijos politinė jėga, atvirai pasisakanti prieš karą, susidūrė su rimtais apribojimais. Daug jos kandidatų buvo pašalinti iš rinkimų proceso.
Vis dėlto kai kurie opozicijos atstovai mėgina dalyvauti. Reuters aprašė 24 metų „Jabloko“ kandidatę Poliną Lerman, kuri Maskvoje agitavo už taikos siekį, nors politinė veikla Rusijoje jai kelia didelę asmeninę riziką.
Į rinkimų žemėlapį įtrauktos ir okupuotos Ukrainos teritorijos
Dar vienas itin prieštaringas šių rinkimų aspektas – balsavimas Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.
Maskva rinkimų procesą organizuoja okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionų dalyse. Rusija šias teritorijas yra paskelbusi savo dalimi, tačiau Ukraina ir didžioji dalis tarptautinės bendruomenės tokio statuso nepripažįsta.
Ankstyvas balsavimas kai kuriose okupuotose teritorijose jau buvo pradėtas anksčiau. Pranešta ir apie mobiliąsias rinkimų komandas, lydimas ginkluotų Rusijos karių bei policijos pareigūnų.
Ką šie rinkimai reiškia Putinui?
Kremliaus požiūriu, svarbiausias rezultatas – išlaikyti dabartinę politinę struktūrą ir parlamento kontrolę.
Tačiau šių rinkimų reikšmė yra platesnė. Rusija susiduria su karo Ukrainoje ekonominėmis pasekmėmis, kuro tiekimo problemomis ir didėjančiu spaudimu šalies ekonomikai. Ukrainos smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai pastaraisiais mėnesiais prisidėjo prie degalų trūkumo kai kuriuose regionuose.
Todėl rinkimai Kremliui suteikia galimybę pademonstruoti, kad politinė sistema išlieka kontroliuojama nepaisant karo ir ekonominių sunkumų.
„Pasirinkimas be pasirinkimo?“
Šių rinkimų kritikai pabrėžia, kad formali rinkimų procedūra ir reali politinė konkurencija nėra tas pats.
Rusijoje rinkėjai turės biuletenius, balsavimo apylinkes ir kelias partijas, tačiau pagrindinės opozicinės jėgos yra pašalintos arba smarkiai apribotos. Dėl to tarptautiniuose vertinimuose šie rinkimai apibūdinami kaip vykstantys labai kontroliuojamoje politinėje aplinkoje.
Galutinis balsavimo rezultatas bus paskelbtas po rugsėjo 18–20 dienomis vyksiančio proceso. Tačiau jau dabar aišku, kad šie rinkimai Kremliui yra svarbūs ne tik dėl vietų parlamente – tai ir politinės sistemos stabilumo bei visuomenės mobilizavimo demonstracija karo sąlygomis.
