Laidotuvių tradicijos Lietuvoje pamažu keičiasi. Nors pagarba mirusiajam išlieka svarbiausia vertybe, vis daugiau žmonių renkasi modernesnius sprendimus, atsisako kai kurių nusistovėjusių papročių ir ieško asmeniškesnių būdų atsisveikinti su artimaisiais.
Apie besikeičiančias laidotuvių madas Lietuvoje naujienų portalui tv3.lt pasakoja laidojimo namų „Ramybės takas“ vadovė Ramutė Leščinskienė.
Daugėja kremavimų ir skubėjimo
R. Leščinskienė teigia, kad šiuo metu ryškiausiai matomos dvi tendencijos – sparčiai augantis kremavimų skaičius ir vis didesnis žmonių noras artimuosius palaidoti kuo greičiau.
„Vis daugiau žmonių renkasi kremuoti tiek vyresnius žmones, tiek savo tėvelius, senelius, tiek jaunesnius žmones. Tai tikrai jau pastebima tendencija ir ji vis auga.
Antras dalykas, mane truputėlį liūdina ir stebina skubėjimas. Noras greičiau, paprasčiau – šiandien mirė, rytoj laidojame ir viskas. Nors, aišku, yra ir įstatymo apribojimai, mes juos išaiškiname, kaip turi būti“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, kitos laidojimo mados, tokios kaip karstų, urnų ar gėlių pasirinkimas, labai priklauso nuo regiono ir konkrečių žmonių pageidavimų.
„Jeigu, pavyzdžiui, Marijampolėje ar Druskininkuose yra vienos tradicijos, tai kitur jos visiškai kitokios“, – atskleidžia pašnekovė.
Laidojimo namų vadovė pažymi, kad laidotuvių srityje atsiranda ir naujų, su ekologija susijusių sprendimų. Vienas jų – sunykstančios urnos.
„Urnos, kurios yra skaidžios ir laikui bėgant ištirpsta ar sunyksta – jos nebeužteršia aplinkos. Tokios gaminamos iš vilnos, druskos masės ar net 3D spausdinamos iš specialaus plastiko.
Tai po truputį ateina, ypač didmiesčiuose. Mažesniuose miestuose šiek tiek lėčiau, bet jau atsiranda žmonių, kurie nori nebetęsti taršos ir kad žmogus grįžtų į gamtą“, – aiškina ji.
Artimųjų pageidavimai kartais nustebina
Anot pašnekovės, muzika laidotuvėse jau seniai nėra naujiena. Dažniausiai žmonės renkasi ramią, klasikinę muziką, tačiau pasitaiko ir netikėtų sprendimų.
„Dar vis dažniau prašoma gyvos muzikos – violončelės, smuiko, saksofono, kad valandą prieš išlydėjimą grotų gyvai, be religinių giesmių“, – sako ji.
R. Leščinskienė pasakoja, kad kai kurie artimųjų pageidavimai nustebina net ilgametę patirtį turinčius specialistus.
„Pavyzdžiui, buvo pageidavimas leisti „Metallicos“ dainas. Kitose salėse žmonės net nesuprato, ar čia laidotuvės, ar kas vyksta.
Taip pat būna juodų gėlių, juodų rožių. Kai kurie prašo įdėti [į karstą] mėgstamus daiktus – kvepalus, knygas, vaikų žaislus. Būna, kad velionis laidojamas su mėgstamais batais, net specialiai sutvarkytais“, – dalijasi ji.
Pašnekovė pabrėžia, kad tokių pageidavimų daugėja, tačiau svarbiausia išlieka tai, kad žmogus būtų prisimenamas toks, koks buvo gyvenime, o ne pagal vienodą, visiems taikomą standartą.
Ar lietuviai planuoja savo laidotuves iš anksto?
„Pasitaiko, ypač močiutės dažnai skambina ir klausia, ar gali palikti pinigus, kad būtų palaidotos“, – sako ji.
Pašnekovė priduria, kad teoriškai teikiama ir išankstinio laidotuvių planavimo paslauga – sudaromas scenarijus, aptariami pageidavimai bei detalės.
Vis dėlto dažniausiai rekomenduojama išlikti atsargiems, nes artimieji vėliau gali turėti kitokią nuomonę.
„Turime vieną ar dvi sutartis su žmonėmis, kurie serga rimtomis ligomis ir jau turi labai konkrečius pageidavimus, kartais net su visišku konfidencialumu“, – sako ji.
Laidojimo namų vadovė taip pat pastebi, kad anksčiau laidotuvių paslaugų kainos buvo gana stabilios, tačiau pastaraisiais metais situacija pasikeitė.
„Mes taip pat esame priversti koreguoti kainas, nors stengiamės jų smarkiai nekelti, nes suprantame, kad mirtis dažnai ateina netikėtai ir žmonės jai nepasiruoš“, – sako ji.
Anot pašnekovės, kainų augimą lemia pabrangęs kuras, mediena ir bendra ekonominė situacija, todėl visam sektoriui tenka prisitaikyti prie didėjančių sąnaudų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
