Kamilė Lukauskytė
Per kiek daugiau nei savaitę užfiksuota virtinė incidentų, kuriuos Rusijos nepriklausoma žiniasklaida sieja su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio aplinka. Dronai pasirodė tuo metu, kai prezidento lėktuvas skrido per Moldovą, o vėliau smūgiai buvo suduoti objektams, susijusiems su Zelenskiu ir jo žmona Olena Zelenska.
Tačiau yra svarbi detalė: Rusija oficialiai neskelbė, kad šie smūgiai buvo nukreipti būtent į Zelenskį ar jo šeimą. Šią sąsają analizuoja leidinys „Agentstvo“, o ją ypač akcentavo Rusijos provyriausybiniai ir kariniai kanalai.
Pirmasis incidentas – Zelenskio lėktuvas virš Moldovos
Pirmasis epizodas įvyko rugsėjo 9-ąją, kai Zelenskis per Kišiniovą skrido į Norvegiją. Tuo metu Moldovos oro erdvėje buvo pastebėti Rusijos dronai, todėl skrydžiai buvo laikinai ribojami, o Ukrainos prezidento išvykimas užtruko.
Situacija pasikartojo rugsėjo 14 dieną, kai Zelenskis grįžo per Moldovą. Ukrainos prezidentas vėliau pareiškė, kad jo lėktuvo maršrute vėl pasirodė Rusijos bepiločiai.
Moldovos institucijos patvirtino, kad tą dieną šalies oro erdvėje buvo užfiksuoti Rusijos dronai, tačiau tiesioginio bandymo numušti ar atakuoti Zelenskio lėktuvą oficialiai nenustatyta. Pats Zelenskis šiuos incidentus įvertino kaip galimos Rusijos strategijos dalį, kuria siekiama įbauginti jį ir kitus užsienio lyderius.
Kremlius į tokius teiginius reagavo skeptiškai. Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas anksčiau grėsmę Zelenskio lėktuvui pavadino „efemeriška“.
Smūgis Krivij Rihui – pasirodė ir 95-ojo kvartalo versija
Dar vienas epizodas užfiksuotas rugsėjo 14-osios naktį, kai Rusijos dronai atakavo Krivij Rihą – miestą, kuriame gimė Zelenskis.
Kai kurie Rusijos kariniai kanalai paskelbė, kad smūgis esą buvo nukreiptas į vadinamąjį 95-ąjį kvartalą – rajoną, su kuriuo siejama prezidento šeima.
Vis dėlto čia būtina stabtelėti: Ukrainos valdžia patvirtino pačią ataką, tačiau nepatvirtino, kad buvo smogta būtent 95-ajam kvartalui. Vietos pareigūnai teigė, kad dronai atakavo miesto infrastruktūrą, tačiau konkretaus objekto ar rajono neįvardijo.
Todėl teiginys, kad Rusija sąmoningai taikėsi į Zelenskio šeimos rajoną, šiuo metu lieka nepatvirtinta versija.
Kyjive sudegė „Kvartal 95“ ir Olena Zelenska fondo sandėliai
Daugiausia klausimų sukėlė rugsėjo 16-osios ataka Kyjive.
Per ją buvo sunaikintas studijos „Kvartal 95“ sandėlis. Studija buvo įkurta dar prieš Zelenskio politinę karjerą ir yra glaudžiai siejama su dabartiniu Ukrainos prezidentu.
Kaip skelbė pati studija, gaisras sunaikino maždaug du dešimtmečius kauptus dekoracijų, kostiumų ir rekvizito rinkinius.
Tą pačią dieną visiškai sudegė ir Olenos Zelenskos fondo sandėlis. Jame buvo laikoma humanitarinė pagalba – generatoriai, medicininė įranga, buitinė technika, nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės.
Šie du objektai tiesiogiai siejasi su Zelenskio šeima, todėl jų sunaikinimas tapo pagrindu kalboms apie galimą naują Rusijos smūgių kryptį.
Rusijos kanalai apie tai kalba gerokai garsiau
Įdomu tai, kad Rusijos gynybos ministerija, aiškindama rugsėjo 16-osios smūgį Kyjive, nesiejo jo su Zelenskiu.
Rusijos kariuomenė skelbė, kad taikiniu buvo Kyjivo automobilių transporto įmonė, kuri, anot Maskvos, gamino specialią techniką Ukrainos kariuomenei.
Tuo metu Rusijos kariniai ir propagandiniai kanalai smūgį pateikė visiškai kitaip. Jie akcentavo, kad sunaikinti objektai susiję su Zelenskiu, o kai kurie kanalai tai vadino simboliniu smūgiu Ukrainos prezidentui.
Tai sukuria svarbų skirtumą: viena vertus, yra realiai įvykę smūgiai ir sunaikinti objektai, kita vertus – interpretacija, kad jie pasirinkti būtent dėl ryšio su Zelenskiu.
„Agentstvo“ mato pasikartojantį modelį
Rusijos nepriklausomas leidinys „Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad per maždaug savaitę susidarė kelių epizodų grandinė: du kartus dronai pasirodė Moldovos oro erdvėje, kai per ją skrido Zelenskis, vėliau buvo pranešimų apie smūgį jo gimtajame Krivij Rihe, o galiausiai Kyjive sunaikinti su prezidento aplinka susiję sandėliai.
Tačiau pats leidinys pabrėžia, kad oficialaus Rusijos patvirtinimo apie specialų taikymą į Zelenskį nėra.
Todėl kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, kad Maskva pradėjo sistemingą operaciją prieš Ukrainos prezidentą ar jo šeimą. Tačiau sutapimų daugėja, o Rusijos kariniai kanalai šiuos smūgius vis dažniau pateikia būtent per Zelenskio asmens prizmę.
Ką tai gali reikšti?
Ši istorija vyksta platesnio Rusijos ir Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių eskalavimo fone. Ukraina pastaruoju metu taip pat intensyvino smūgius Rusijos teritorijoje, ypač į energetikos ir kuro infrastruktūrą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį viešai ragino Zelenskį nutraukti smūgius objektams, susijusiems su dyzelino gamyba Rusijoje.
Tuo pat metu Rusija toliau vykdo plataus masto raketų ir dronų atakas Ukrainoje. Rugsėjį Ukrainos prezidentas skelbė, kad vien per vieną dieną Rusija paleido beveik 500 smogiamųjų dronų, dalį jų nukreipdama į Ukrainos ekonominę infrastruktūrą.
Todėl naujausi incidentai gali būti vertinami platesniame abipusių tolimojo nuotolio smūgių kontekste.
Kol kas aišku viena: Rusijos dronų pasirodymas šalia Zelenskio kelionių ir smūgiai objektams, susijusiems su jo aplinka, sutapo laike. Tačiau ar tai buvo koordinuota operacija prieš Ukrainos prezidentą, oficialiai nepatvirtinta.
