Kamilė Lukauskytė
Europoje degalų kainos pasiekė tokį lygį, kad politikams tapo vis sunkiau apsimesti, jog tai – tik laikinas nepatogumas vairuotojams. Naftos kaina perkopė 100 JAV dolerių už barelį, degalų kainos kai kuriose šalyse pasiekė rekordus, o kartu su tuo į Briuselį atkeliavo ir idėja, galinti sukelti naują ginčą visoje Europos Sąjungoje.
Svarstoma galimybė įvesti visai ES taikomą mokestį netikėtai dideliam energetikos bendrovių pelnui.
Tačiau yra viena labai svarbi detalė: kol kas tai tik svarstymas. Bendras mokestis ES lygiu nėra priimtas. Europos Komisijos ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis patvirtino, kad Briuselis šiuo metu neplanuoja pradėti tokio mechanizmo, tačiau yra pasirengęs apie jį diskutuoti.
Degalų kainos smogė vairuotojams
Priežastis, kodėl ši diskusija apskritai prasidėjo, akivaizdi – energetikos kainos Europoje šoktelėjo.
Naftos ateities sandorių kainos vėl pakilo virš 100 dolerių už barelį. Tai maždaug 50 proc. daugiau nei prieš Artimųjų Rytų konflikto eskalaciją.
Degalinėse situacija dar labiau pastebima.
Vokietijoje dyzelino vidutinė kaina pasiekė maždaug 2,45 euro už litrą, o benzino – apie 2,31 euro. Nyderlanduose benzinas perkopė 2,70 euro už litrą, o dyzelinas artėjo prie 2,80 euro ribos.
Visoje ES benzinas dabar yra maždaug 24 proc. brangesnis nei prieš metus, o dyzelinas – apie 38 proc. brangesnis.
Tai reiškia ne tik brangesnį automobilio baką.
Brangesni degalai didina transporto, logistikos ir gamybos sąnaudas. Galiausiai dalis šio spaudimo gali pasiekti parduotuvių lentynas, restoranus ir įvairias paslaugas.
Vokietija jau spaudžia Briuselį
Būtent todėl kai kurių valstybių vyriausybės nori, kad Briuselis imtųsi veiksmų.
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis paragino Europos Komisiją parengti galimus būdus apmokestinti energetikos įmonių, kurios dėl kainų šuolio gauna neįprastai didelį pelną, pajamas.
Jo teigimu, žmonės mato situaciją, kai naftos kainos kyla, o energetikos bendrovės tuo metu gali uždirbti daugiau.
Berlynas norėtų, kad konkretūs pasiūlymai būtų pateikti jau spalį.
Tačiau čia atsiranda ir kita medalio pusė.
Jeigu valstybės pradėtų papildomai apmokestinti energetikos bendroves, jos turėtų nuspręsti, kaip apskaičiuoti tą „neplanuotą“ arba „netikėtą“ pelną.
Kur baigiasi normalus verslo pelnas ir prasideda pelnas, atsiradęs dėl išskirtinių aplinkybių?
Būtent šis klausimas gali tapti viena sudėtingiausių diskusijos dalių.
Kai kurios šalys renkasi kitą kelią
Kol Briuselyje kalbama apie galimą bendrą mechanizmą, atskiros šalys jau imasi savų priemonių.
Italija paskelbė apie kelių mokesčio panaikinimą milijonams automobilių ir motociklų. Ši priemonė valstybei kainuos daugiau kaip 2 mlrd. eurų. Prie jos prisideda ir anksčiau įgyvendintas dyzelino akcizo mažinimas.
Prancūzijoje vyriausybė pratęsė skubias paramos priemones kai kuriems sektoriams, kuriems degalų kainos smogė ypač stipriai. Šalyje dėl brangaus dyzelino jau kilo protestai – žvejai blokavo uostų ir degalų saugyklų prieigas.
Ispanija taip pat padidino dyzelino mokesčio nuolaidą.
Taigi Europa kol kas neturi vieno recepto. Vienos valstybės mažina mokesčius, kitos subsidijuoja labiausiai nukentėjusius sektorius, o dar kitos svarsto papildomai apmokestinti išaugusį energetikos bendrovių pelną.
Už viso to – dar viena problema
Energetikos krizė tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu klausimu.
Kitais metais keliose didžiosiose ES valstybėse vyks rinkimai, todėl augančios pragyvenimo išlaidos politikams tampa vis jautresne tema.
Vairuotojui nebūtina domėtis naftos ateities sandoriais ar pasauline energetikos rinka. Jis mato vieną labai paprastą skaičių – kainą degalinės ekrane.
Ir būtent todėl klausimas, kas turi sumokėti už energetikos krizę, gali tapti viena svarbiausių Europos politinių diskusijų.
Ar sąskaitą turi prisiimti vairuotojas?
Ar valstybė turėtų mažinti mokesčius?
O gal dalį naštos turėtų prisiimti energetikos bendrovės, kurios dėl kainų šuolio gauna didesnį pelną?
Kol kas atsakymo nėra.
Tačiau viena aišku: kylanti naftos kaina jau privertė Europą ieškoti neeilinių sprendimų, o diskusija dėl „viršpelnio“ mokesčio gali būti tik jos pradžia.
