Kamilė Lukauskytė
Po Lenkijos premjero Donaldo Tusko perspėjimo apie galimas Rusijos hibridines atakas Lietuva patvirtino turinti tokią pačią žvalgybinę informaciją. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad sąjungininkai kalba apie galimą Rusijos operaciją, kuri galėtų būti pateikta kaip nelaimingas atsitikimas.
Lietuva žino apie tą patį scenarijų
Pastarosiomis dienomis regione vėl sustiprėjo dėmesys galimoms Rusijos hibridinėms operacijoms. Naują impulsą diskusijai suteikė Lenkijos premjero Donaldo Tusko pareiškimai, kad Maskva gali bandyti surengti provokaciją prieš NATO rytinio flango valstybes ir vėliau ją pateikti kaip atsitiktinį įvykį.
Į tai sureagavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jis patvirtino, kad Lietuva turi tokią pačią žvalgybinę informaciją kaip ir kitos regiono valstybės bei sąjungininkai.
Tačiau ministro žodžiai nereiškia, kad Lietuva turi patvirtinimą apie konkrečiai planuojamą išpuolį. Kalbama apie galimą scenarijų, kurį saugumo institucijos vertina kaip vieną iš grėsmių.
Tuskas įspėjo apie galimą „nelaimingą atsitikimą“
D. Tuskas teigė, kad Rusija galėtų mėginti panaudoti dronus ar raketas prieš Lenkiją arba kitas Ukrainą remiančias NATO šalis.
Vienas iš galimų scenarijų – tokia operacija būtų suorganizuota taip, kad vėliau Maskva galėtų ją pristatyti kaip klaidą ar netyčinį incidentą.
Pasak Lenkijos premjero, tokiu būdu Rusija galėtų mėginti patikrinti, kaip NATO reaguotų į išpuolį ir ar būtų pasirengusi taikyti kolektyvinės gynybos mechanizmus.
Tai ypač aktualu po pastarųjų incidentų regione, kai Rusijos karo prieš Ukrainą poveikis vis dažniau pastebimas šalia NATO valstybių sienų.
Budrys tikrinosi informaciją su NATO
K. Budrys teigė, kad apie šį scenarijų kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi, jo pavaduotoju žvalgybai bei kitų Europos valstybių kariuomenių vadovybe.
Ministro teigimu, pokalbiai patvirtino, kad sąjungininkai vertina tą pačią informaciją.
„Mes kalbame apie tą patį“, – tokia buvo, pasak ministro, bendra išvada.
K. Budrys taip pat paminėjo galimos „svetimos vėliavos“ operacijos scenarijų. Tai reiškia veiksmą, kai užpuolikas siektų nuslėpti tikrąją operacijos kilmę ir sudaryti įspūdį, kad incidentą sukėlė kita valstybė ar grupė.
Kodėl apie tai kalbama viešai?
Ministro teigimu, vieši Lenkijos ir kitų NATO šalių pareiškimai yra ne tik informavimas visuomenei. Jie turi ir kitą tikslą – pasiųsti Rusijai signalą, kad sąjungininkai žino apie galimus scenarijus ir yra pasirengę juos vertinti.
K. Budrys tokį informavimą pavadino koordinuotos kampanijos dalimi, kuria siekiama atgrasyti Maskvą nuo galimų provokacijų.
Ministras pabrėžė, kad valstybės jau turi patirties užkardant panašias operacijas ir nustatant jų vykdytojus bei organizatorius. Jo teigimu, svarbiausia išvengti situacijos, kai hibridinė operacija sukeltų didesnę eskalaciją.
Hibridinės grėsmės – ne vien raketos ir dronai
Hibridinis karas nėra vien tiesioginis karinis smūgis. Į tokias operacijas gali būti įtraukiamas sabotažas, kibernetinės atakos, dezinformacija, kritinės infrastruktūros trikdymas, nelegalių veiksmų organizavimas ar bandymai sukelti visuomenėje chaosą.
Baltijos jūros regiono šalys jau anksčiau susitarė glaudžiau keistis informacija apie galimus sabotažo ir kitus hibridinius incidentus. Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas yra teigęs, kad valstybės turi pereiti nuo pavienių incidentų vertinimo prie bendro regiono situacijos matymo.
Tai reiškia, kad net iš pirmo žvilgsnio nesusiję incidentai gali būti analizuojami kartu, ieškant bendrų veikimo metodų ar galimų sąsajų.
Regiono įtampa išlieka, bet panikuoti nėra pagrindo
Šios diskusijos vyksta tuo metu, kai Lietuva ir kitos NATO rytinio flango valstybės ypatingą dėmesį skiria oro erdvės apsaugai.
Rugsėjo viduryje Lietuvoje buvo numuštas Rusijoje pagamintas „Gerbera“ tipo dronas. Prezidentas Gitanas Nausėda tuomet teigė, kad, preliminariu vertinimu, jis greičiausiai buvo nukreiptas į Ukrainą, tačiau dėl elektroninės kovos galėjo nukrypti nuo kurso. Lietuvos kariuomenė analizuoja drono elektroniką, kad būtų galima tiksliau nustatyti jo paskirtį ir skrydžio aplinkybes.
Tuo pat metu Lenkijoje taip pat fiksuojami incidentai, susiję su Rusijos karo veiksmais Ukrainoje. Penktadienį dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą Lenkija aktyvavo karinę aviaciją ir sustiprino oro erdvės stebėjimą.
Todėl Budrio pareiškimas svarbus pirmiausia kaip patvirtinimas, kad Lietuva ir sąjungininkai seka tuos pačius galimus grėsmių scenarijus.
Kol kas nėra patvirtinta, kad Rusija būtų pradėjusi konkrečią operaciją prieš Lietuvą ar kitą NATO valstybę. Tačiau sąjungininkai viešai rodo, kad tokios galimybės yra vertinamos ir apie jas keičiamasi žvalgybine informacija.
Tai ir yra pagrindinė žinia, kurią šiuo metu siunčia Lietuvos diplomatija: galimų provokacijų scenarijai stebimi, o Lietuva juos vertina ne viena, o kartu su NATO partneriais.
