Kamilė Lukauskytė
Rusijoje baigėsi trečią dieną trukę Valstybės Dūmos rinkimai, o po jų Lietuva siunčia aiškią žinią – šių rezultatų nepripažins. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad vadinamieji rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi, o balsavimo organizavimas okupuotose Ukrainos teritorijose yra tarptautinės teisės pažeidimas.
Tuo metu preliminarūs Rusijos rinkimų komisijos duomenys rodo didelę prezidento Vladimiro Putino valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ persvarą. Suskaičiavus daugiau kaip 95 proc. balsų, jai prognozuojama 355 iš 450 Dūmos mandatų.
K. Budrys: Lietuva rezultatų nepripažins
K. Budrys pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad Lietuva nepripažįsta Rusijos Dūmos rinkimų rezultatų.
Ministras teigė, kad rinkimuose opozicijos galimybės buvo apribotos, nepriklausomi balsai nuslopinti, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai nebuvo pakviesti.
„Vadinamieji Rusijos Valstybės Dūmos rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“, – savo pareiškime nurodė K. Budrys.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva nepripažins balsavimo rezultatų okupuotose Ukrainos teritorijose.
Rekordinis „Vieningosios Rusijos“ mandatų skaičius
Rusijos rinkimų komisijos preliminariais duomenimis, „Vieningoji Rusija“ surinko apie 57,8 proc. balsų pagal partijų sąrašus.
Be to, partijos kandidatai pirmavo daugelyje vienmandačių apygardų. Dėl to bendras jos mandatų skaičius gali siekti apie 355 vietas iš 450.
Tai reikštų konstitucinę daugumą ir būtų didžiausias „Vieningosios Rusijos“ frakcijos rezultatų skaičius istorijoje. 2016 metais partija buvo gavusi 343 mandatus.
Galutiniai rezultatai dar nėra paskelbti, todėl šiuo metu kalbama apie preliminarius duomenis.
Kodėl rinkimai sulaukė kritikos?
Vienas pagrindinių klausimų – politinė konkurencija.
Prieš rinkimus iš federalinio partijų sąrašo buvo pašalinta „Jabloko“ partija. Europos Sąjunga ją įvardijo kaip vieną iš likusių opozicinių politinių jėgų ir vienintelę registruotą partiją, turėjusią aiškią prieš karą Ukrainoje nukreiptą programą.
Dar viena aplinkybė – tarptautiniai stebėtojai.
Rusija nepakvietė ESBO rinkimų stebėtojų. Pati ESBO prieš rinkimus pareiškė, kad toks sprendimas neatitinka Rusijos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir mažina galimybę nepriklausomai įvertinti rinkimų procesą.
Europos Sąjunga po rinkimų taip pat išreiškė kritiką dėl politinės konkurencijos sąlygų ir teigė, kad Rusijoje toliau stiprėja demokratijos erozija.
Balsavimas okupuotose Ukrainos teritorijose
Ypač griežtai tarptautiniu mastu vertintas balsavimo organizavimas Ukrainos teritorijose, kurias Rusija yra okupavusi.
Rusija rinkimus organizavo Kryme ir Sevastopolyje, taip pat okupuotose Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių dalyse.
Europos Sąjunga pareiškė, kad šių balsavimų nepripažįsta ir niekada nepripažins jų rezultatų. Briuselis taip pat nurodė, kad asmenims, prisidėjusiems prie rinkimų organizavimo ar kandidatavusiems okupuotose teritorijose, gali būti taikomos sankcijos.
Lietuvos pozicija šiuo klausimu sutampa su ES pareiškimu – K. Budrys pabrėžė, kad tokių rinkimų rezultatų Vilnius nepripažins.
Ką reiškia šis rezultatas Rusijai?
Jeigu preliminarūs skaičiai nesikeis, „Vieningoji Rusija“ Dūmoje išlaikys itin didelę persvarą.
Tai reiškia, kad V. Putino politinei sistemai lojali frakcija ir toliau kontroliuos didžiąją dalį žemųjų parlamento rūmų.
Vis dėlto rinkimų rezultatų vertinimas tarptautiniu mastu išlieka politinių diskusijų objektu. Rusijos institucijos pateikia savo rinkimų rezultatus, tačiau ES, Lietuva ir kitos valstybės kritikuoja rinkimų sąlygas, opozicijos galimybių ribojimą bei balsavimo organizavimą okupuotose Ukrainos teritorijose.
Lietuva laikosi ankstesnės pozicijos
K. Budrio pareiškimas rodo, kad Lietuva nekeičia savo politikos dėl Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose organizuojamų rinkimų.
Vilnius tokių balsavimų rezultatų nepripažįsta ir remia Ukrainos teritorinio vientisumo principą.
Tuo metu Maskvoje naujoji Dūmos sudėtis dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau preliminarūs duomenys rodo, kad „Vieningoji Rusija“ išlaikys konstitucinę daugumą.
Galutiniai rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti Rusijos institucijoms užbaigus balsų skaičiavimą ir nagrinėjant galimus skundus.
