Lukas Starkus
Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį.
Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą. Pasak Adomo Ryliškio, buvo pasodintos populiarios veislės „Orkan“, „Black Satin“, „Polar“ ir „Loch Ness“, tačiau dalies jų plantacijoje jau nebelikę.
„Kasmet tos pačios problemos – iššalimas, grybinės ligos. Žmonių kantrybė baigėsi, rankos žmonėms svyra, kiek gali dirbti, o rezultato nėra “, – pasakojo sodininkas A. Ryliškis.
Kaltė ne tik dėl to, kad nebuvo uždengta
Medelyno darbuotojai dažnai klausia, kodėl augalai žiemos metu nebuvo uždengti. A. Ryliškis atsako, kad tai ne vien pardavėjo atsakomybė.
„Užsidengti gali pas save kieme – dešimt, dvidešimt krūmų. Kai sodinasi šimtai ir tuo labiau tūkstančiai, tai ne vien pardavėjo atsakomybė, bet ir pirkėjo, ar tu turėsi galimybę fiziškai tai užsidengti, ar pas tave yra užuovėja, ar pas tave žiema vidutinė kaip visoje Lietuvoje, ar šalčiau,“ – teigia sodininkas A. Ryliškis.
Pasak jo, praėjusią žiemą daug kur temperatūra buvo apie –30 °C, tačiau buvo vietų, kur buvo ir –25 °C, ar net –40 °C. Didžiausia problema, anot specialisto, yra ne uždengimas, o klimatas – didžioji dalis nedygliuotų gervuogių veislių nėra tinkamos augti Lietuvos klimate.
„Joms reikia, kad žiema būtų iki –10 °C, tada viskas gerai. Kiek žiemų pas mus būna, kad būtų pliusinė temperatūra? Per paskutinius dešimt metų atsimenu tokią vieną,“ – aiškina A. Ryliškis.
Ar verta investuoti į apsaugą?
Norint apsisaugoti nuo šalčių, gervuogių augintojai svarsto imtis priemonių apsaugoti derlių. Tačiau sodininkas perspėja, kad dar didesnės investicijos nebūtinai apsaugos derlių nuo žiemos šalčių.
„Net ir pati storiausia agroplėvelė šaltį sumažina vos penkiais laipsniais, tačiau to neužtenka, eglišakiais tokių plotų taip pat neuždengsi,“ – sako A. Ryliškis.
Taip pat populiarus būdas apsaugoti gervuoges nuo šalčio – auginti jas šalia žemės. Tačiau sodininkas pabrėžia, kad gervuogės nėra lankstus augalas, todėl, kai pavasarį šakas norėsime atlenkti atgal, jos tiesiog nulūš.
„Visoms šitoms nedygliuotoms gervuogėms Lietuvos sąlygom daug bėdos yra, tikrai labai daug. Jau nekalbu apie visas grybines ligas, kur tikrai kasmet turi po du, tris kartus nusipurkšti, kad ji augtų. Tai tokia kultūra, kurią labai verta pasvarstyti, ar iš jos bus nauda“, – pabrėžė A. Ryliškis.
Medelynų aprašymai – ne visada tiesa
Medelynų aprašymuose dažnai parašyti tik teigiami aprašymai: veislė atspari ligoms, atspari šalčiams. Tačiau praktika rodo ką kita. Sodininkas pataria išbandyti vieną eksperimentą: „Kaip apsisaugoti ir nenusivilti sodinant didelius plotus – pradžioj pasisodinkit po penkis ar dešimt krūmų skirtingų veislių. Ką aš visą laiką ir sakau – pradžioj jūs turite bent jau metus – du su ta kultūra pas save pasimokyti.
Pasisodinkit po kelis skirtingų veislių, dvi žiemos ir jūs jau turėsite nors kažkokį supratimą, ar ji pas jus šąla, ar nešąla, nes vėlgi ta pati veislė gali pas jus šalti kiaurai, už dešimties kilometrų pas kaimyną, kur yra šilčiau, kur yra užuovėja, ji augs ir derės.“
Derliaus nebuvimo priežastis gali būti ir netinkami sodinukai. Gervuogės labai lengvai dauginasi sėklomis, todėl, jei medelynuose nėra griežtos savikontrolės, tarp veislinių augalų gali atsirasti ir visai kitokių. Pasak specialisto, ši problema egzistuoja: kai kurie medelynai su tuo nesusitvarko, o uogai nukritus ir sėklai sudygus, plantacijoje gali atsirasti pašalinių augalų.
Neįgudusi akis to neatskirs, tačiau pasisodinus augalus dažnai pamatoma, ar tikrai gauta tai, kas buvo parduota.
„Jeigu visų sodinukų lapai vienodos spalvos, ūgliai vienos spalvos, žydėjimo metu žiedas toks pats, vien pagal tai galim nustatyti, ar tai yra švari veislė, ar ji su priemaišom. Žmogus pas save augindamas gervuogę labai greit pamato, kur yra bėda. Jei eini ir visur uoga didelė ir vienoje vietoje maža, tai faktas, kad tai yra išsigimęs sodinukas,“ – teigia sodininkas A. Ryliškis.
Kaip nusipirkti tikrą sodinuką?
Anot sodininko, nusipirkti tikrą sodinuką, tai problema – kuri vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Vis dėlto Europoje tai labiau kontroliuojama.
„Lietuvoje viskas vyksta ant pasitikėjimo. Europoje tai yra daugiau kontroliuojama pačių selekcininkų. Kadangi tikrai dažnai pasirodo nauja veislė, ji yra licenzijuota, už ją autorius gauna autorinius centus arba procentus nuo kiekvieno sodinuko, ir jis pats savo lėšomis prižiūri, tikrina medelynus, kurie jo veisles daugina,“ – sako sodininkas.
Pasak A. Ryliškio selekcininko atstovai važiuoja į ūkius, kur pasodinta medelyne padauginta jo veislė. Atstovas tikrina ar tai yra tikrai tai veislė, o jeigu ne, už tai skiriamos didžiulės baudos ir sankcijos iš selekcininko, todėl Europoje privengiama pardavinėti netinkamą sodinuką.
Specialistas pataria nesižavėti šiltųjų kraštų veislėmis, pasidomėti, paieškoti informacijos originalo kalba. Taip pat, anot sodininko, reikėtų atkreipti dėmesį į prinokimo terminą.
„Parašyta, kad prinokimo laikas liepos pabaiga, rugpjūčio pradžia. Nepamirškim kad šis prinokimo laikas yra paimtas iš tos šalies, kur ši veislė išvesta. Pas juos taip ir yra, o pas mus vėsiau, ilgesnė žiema, vėlyvesnis pavasaris, mažiau saulės,“ – pasakoja A. Ryliškis.
