Kamilė Lukauskytė
Rugsėjį Vilniaus gatvėse vėl nusidriekė automobilių eilės, o kelionė, kuri įprastai užtrunka keliolika minučių, piko metu gali gerokai pailgėti. Tačiau dėl vieno politikai nesutaria – ar sostinės spūsčių problema iš tiesų blogėja, ar vairuotojams šį rudenį tiesiog labiau į akis krenta gausūs gatvių remontai?
Diskusijoje susidūrė visiškai skirtingi vertinimai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigia, kad naujausi miesto duomenys rodo situacijos stabilizavimąsi. Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas savo ruožtu remiasi tarptautiniais reitingais ir tvirtina, kad pažvelgus į ilgesnį laikotarpį Vilniaus padėtis atrodo kur kas prasčiau.
Rugsėjo pradžioje problema iš tiesų buvo didesnė
Savivaldybės atstovas neneigia, kad pirmosios rugsėjo savaitės vairuotojams buvo sudėtingesnės.
A. Bužinsko pateiktais duomenimis, pirmas dvi rugsėjo savaites automobilių stovėjimo spūstyse rodiklis buvo maždaug 0,5–1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Tačiau vėliau situacija esą pradėjo keistis.
Rugsėjo 14-osios duomenimis, vakarinio piko metu stovėjimo spūstyse rodiklis, palyginti su praėjusiais metais, buvo jau 7,5 proc. mažesnis.
Savivaldybės administracijos direktorius tai aiškina tuo, kad dalis remontų buvo baigti, atsivėrė daugiau važiuojamosios dalies, o po vasaros į miestą sugrįžę žmonės prisitaikė prie naujos kasdienės rutinos.
Kodėl atrodo, kad išraustas visas miestas?
Viena pagrindinių vairuotojų kritikos priežasčių – vienu metu skirtingose Vilniaus vietose vykstantys darbai.
Savivaldybė aiškina, kad dalis jų nėra paprastas asfaltavimas. Kai kur keičiami inžineriniai tinklai, todėl projektai gali trukti 18–20 mėnesių.
Tarp ilgiau truksiančių darbų A. Bužinskas minėjo Barboros Radvilaitės ir Maironio gatves bei Ozo sankryžos rekonstrukciją.
Jo teigimu, pirmus dvejus dabartinės kadencijos metus mieste buvo išasfaltuojama po 100–120 kilometrų gatvių, o vėliau darbų apimtis mažėjo. Dabartinis nepatogumas, savivaldybės pozicija, yra infrastruktūros atnaujinimo kaina.
Tačiau paviešino visai kitokius skaičius
Buvęs Vilniaus meras A. Zuokas siūlo žiūrėti ne tik į kelių rugsėjo savaičių statistiką, bet į ilgesnio laikotarpio tarptautinius palyginimus.
Jis diskusijoje rėmėsi „TomTom“ eismo duomenimis ir teigė, kad pagal ankstesnių metų rodiklius Vilnius savo gyventojų dydžio miestų kategorijoje itin prastai atrodo pagal laiką, kurį vairuotojai praleidžia spūstyse.
A. Zuoko teigimu, kategorijoje iki 800 tūkst. gyventojų Vilnius pagal laiką spūstyse buvo pirmoje vietoje.
Svarbu pažymėti, kad tai buvo A. Zuoko pateiktas tarptautinio reitingo interpretavimas diskusijoje. Skirtingi eismo indeksai naudoja nevienodas miestų grupavimo ir spūsčių skaičiavimo metodikas, todėl skirtingų reitingų vietų nereikėtų automatiškai laikyti tiesiogiai palyginamomis.
Kalbėjo ir apie stresą prie vairo
Buvęs meras pateikė ir daugiau skaičių.
Remdamasis kitu tyrimu jis tvirtino, kad pagal vairuotojų patiriamą stresą Vilnius patenka tarp dvylikos prasčiau vertinamų miestų.
Dar viename jo minimame vertinime sostinė pagal patogumą pėstiesiems esą užėmė 54-ąją vietą. A. Zuokas taip pat kritikavo viešojo transporto prieinamumą periferiniuose miesto rajonuose ir teigė, kad kai kuriems gyventojams kelionės juo išlieka per ilgos.
Tai jis pateikė kaip argumentą, kad sostinės problema nėra vien keli rugsėjo kamščiai – jo vertinimu, reikia kalbėti apie bendrą susisiekimo infrastruktūrą.
Savivaldybės atstovai su tokiu problemos vertinimu nesutinka ir akcentuoja naujausius miesto eismo duomenis.
Į gatves vien dėl mokyklų gali išvažiuoti tūkstančiai automobilių
Dar vieną spūsčių priežastį įvardijo Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
Jo pateiktais skaičiavimais, rugsėjį į mokyklas sugrįžta maždaug 72 tūkst. moksleivių, o dalies jų vežiojimas gali reikšti apie 20 tūkst. papildomų automobilių.
A. Nemunaičio nuomone, vienas iš ilgalaikių sprendimų galėtų būti tankesnis mokyklų ir darželių tinklas arčiau gyvenamųjų rajonų. Tuomet daliai šeimų nebereikėtų vaikų kasdien vežti automobiliu per miestą.
Kartu jis pripažino, kad vieno sprendimo, kuris staiga panaikintų Vilniaus spūstis, nėra.
Kritikos sulaukė ir remontų planavimas
A. Nemunaitis taip pat kritikavo tai, kaip planuojami sostinės gatvių darbai.
Pasak jo, tvirtinant miesto biudžetą gruodį dar nebūna aišku, kurios gatvės kitais metais bus remontuojamos. Didesnė konkrečių objektų dalis, jo teigimu, išryškėja tik vasarį, kovą ar net balandį.
Savivaldybės administracija savo ruožtu aiškina, kad ilgalaikiai projektai negali būti vertinami taip pat kaip trumpalaikis asfaltavimas – sudėtingos rekonstrukcijos apima projektavimą, požeminių tinklų keitimą ir ilgą rangos etapą.
Tie patys kamščiai – du visiškai skirtingi vaizdai
Taigi vairuotojai gatvėse mato vieną dalyką – automobilių eiles. Tačiau politikų pateikiami skaičiai piešia skirtingus situacijos vaizdus.
Savivaldybė remiasi naujausiais rugsėjo duomenimis ir sako, kad po sunkesnės mėnesio pradžios padėtis stabilizuojasi. Rugsėjo 14-osios vakarinio piko rodiklis, jos duomenimis, buvo 7,5 proc. geresnis nei prieš metus.
Kritikai žvelgia į ilgesnį laikotarpį. A. Zuokas pateikia tarptautinius reitingus kaip argumentą, kad Vilnius pagal laiką spūstyse ir kitus susisiekimo rodiklius susiduria su platesne problema, o A. Nemunaitis kelia klausimus dėl infrastruktūros ir remontų planavimo.
Todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad šį rudenį Vilniuje „kamščių daugiau nei bet kada“, iš pateiktų duomenų negalima.
Tačiau ginčas atskleidė kitą dalyką – sostinės spūstys jau seniai nebėra tik kelių pirmųjų rugsėjo savaičių problema. Diskusija dabar sukasi apie tai, ar miesto infrastruktūra keičiasi pakankamai greitai, kad augantis Vilnius ateityje nepraleistų dar daugiau laiko stovėdamas vietoje.
