Kamilė Lukauskytė
Nupjautos ausys, žiaurūs sumušimai ir grasinimai mirtimi – tokiais metodais, kaip pasakoja kriminalinio pasaulio istorijas tyrinėjantis rašytojas Dailius Dargis, savo narius kontroliavo viena pavojingiausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių – Kamuoliniai.
Kaune susikūrusi organizacija ilgus metus veikė beveik nepastebimai. Jos nariai buvo siejami su narkotikų kontrabanda, prabangių automobilių vagystėmis ir smurtiniais nusikaltimais. Tačiau baisiausia, kad nuo grupuotės žiaurumo kentėjo net savi.
Už norą pasitraukti laukė žiauri bausmė
Kamuolinių grupuotėje galiojo griežta vidinė tvarka. Pasak D. Dargio, jos vadovams nepaklusę žmonės rizikavo ne tik prarasti pinigus, bet ir būti sunkiai sužaloti.
Rašytojas pasakojo apie atvejį, kai iš nusikalstamo pasaulio pasitraukti norėjusiam vyrui buvo nupjauta ausis.
Kitą nepaklususį grupuotės narį, jo teigimu, keli užpuolikai mirtinai sumušė.
Minimas ir vieno gaujos veikėjų naudotas mėlynas laužtuvas, kuriuo esą buvo baudžiami nurodymų nevykdantys žmonės.
Tokios bausmės turėjo vieną tikslą – įbauginti kitus ir parodyti, kad pasitraukti iš organizacijos nebus lengva.
Už laisvę pareikalavo 600 tūkstančių eurų
Vienas svarbiausių lūžių grupuotės istorijoje įvyko tuomet, kai su teisėsauga nusprendė bendradarbiauti buvęs jos narys.
Vyras ilgą laiką dalyvavo nusikalstamoje veikloje, tačiau galiausiai panoro viską nutraukti ir pradėti kitokį gyvenimą.
Pasak policijos, už pasitraukimą grupuotės vadovai iš jo pareikalavo net 600 tūkstančių eurų.
Suprasdamas, kad net ir sumokėjęs tokią sumą gali likti nesaugus, vyras kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą.
Jo suteikta informacija tapo svarbiu atspirties tašku tyrėjams, siekusiems išardyti ilgus metus veikusią nusikalstamą struktūrą.
Apie grupuotę ilgai beveik niekas nekalbėjo
D. Dargio teigimu, Kamuoliniai skyrėsi nuo anksčiau Lietuvoje pagarsėjusių nusikalstamų susivienijimų.
Kol kitos gaujos nevengė demonstruoti įtakos, Kamuoliniai stengėsi veikti uždarai ir kuo rečiau patekti į viešumą.
Skaičiuojama, kad su šia struktūra įvairiais laikotarpiais galėjo būti susiję nuo 200 iki 400 žmonių.
Didelė dalis nusikalstamos veiklos buvo vykdoma už Lietuvos ribų. Grupuotė siejama su narkotikų platinimu Skandinavijoje, automobilių grobimu ir kitais organizuotais nusikaltimais.
Toks veikimo būdas leido jos vadovams ilgą laiką tikėtis išvengti Lietuvos pareigūnų dėmesio.
Šūviai, atskleidę gaujos egzistavimą
Vienas garsiausių su Kamuoliniais siejamų incidentų įvyko 2009 metais.
Tuomet sodų bendrijoje buvo apšaudytas prabangus automobilis „Audi A8“, kuriame važiavo su Agurkinių grupuote siejami Tadas Petrošius ir Rainoldas Mockus.
Abu vyrai buvo sunkiai sužeisti, tačiau išgyveno.
Pasak D. Dargio, būtent po šio išpuolio visuomenė daugiau sužinojo apie Giedrių Janonį, pravarde Kamuolys, ir Kaune veikusią nusikalstamą struktūrą.
Grupuotės istorija siekia maždaug 1999 metus, o tarp pagrindinių jos veikėjų buvo minimi G. Janonis ir Tomas Gaidanka, pravarde Ilgas.
Smurtas persekiojo net užsienyje
D. Dargis atskleidė ir istoriją apie išpuolį Nyderlanduose.
Pasak jo, grupuotės nariai dviem automobiliais vyko į Hagą, kur planavo susidoroti su vienu jiems neįtikusiu žmogumi.
Vyras buvo apšaudytas ir sužeistas, tačiau išgyveno.
Teigiama, kad konfliktas kilo dėl tariamai nepagarbaus elgesio su vieno grupuotės vadovų partnere.
Šie pasakojimai atskleidžia, kokią reikšmę nusikalstamos organizacijos viduje turėjo baimė ir besąlygiškas paklusnumas. Vis dėlto konkrečias D. Dargio papasakotų epizodų aplinkybes būtina atskirti nuo teismuose įrodytų faktų.
2018 metais įvyko didžiulė operacija
Lietuvos kriminalinės policijos biuras tyrimą dėl Kamuolinių veiklos pradėjo 2017 metų liepą.
Po slapto įrodymų rinkimo 2018 metais surengta plataus masto sulaikymo operacija, kurioje dalyvavo beveik 300 pareigūnų.
Tyrėjai bendradarbiavo ir su užsienio teisėsaugos institucijomis, nes grupuotės veikla buvo peržengusi Lietuvos sienas.
2026 metų kovo 5 dieną Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį 19 su Kamuolinių nusikalstamu susivienijimu susijusių asmenų.
Jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 10 iki 14 metų.
Byloje nustatyta, kad nusikalstama veikla buvo susijusi su mažiausiai 1 800 kilogramų metamfetamino ir maždaug 123 kilogramais kokaino.
Taip pat nuspręsta išieškoti daugiau kaip 7,3 milijono eurų konfiskuotino turto vertę. Šis nuosprendis susijęs su konkrečioje byloje nagrinėtomis nusikalstamomis veikomis, o ne visais rašytojo aprašytais smurto epizodais.
Gaujos žlugimą lėmė savų parodymai
Ilgus metus Kamuolinių vadovai galėjo jaustis sunkiai pasiekiami teisėsaugai.
Tačiau galiausiai viena svarbiausių grėsmių jiems kilo iš pačios organizacijos vidaus.
Pasitraukti norėjęs žmogus, kuriam buvo grasinama ir iš kurio reikalauta milžiniškos sumos, pasirinko bendradarbiauti su pareigūnais.
Istorija, kurioje paklusnumas buvo palaikomas smurtu, baigėsi tuo, kad vienas įbaugintų žmonių padėjo atskleisti visos grupuotės veiklą.
