Kamilė Lukauskytė
Tai viena skaudžiausių Lietuvos istorijos tragedijų. 1941 metų birželį, prasidėjus Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos karui, netoli Telšių buvo žiauriai nužudyti dešimtys kalinių. Šis nusikaltimas vėliau tapo žinomas kaip Rainių žudynės.
Aukų kūnai buvo aptikti miškelyje, o jų sužalojimai atskleidė siaubingą smurtą. Tačiau sovietinės okupacijos metais apie tragediją viešai kalbėti buvo pavojinga.
Lemtinga 1941-ųjų birželio naktis
1941 metų birželio 22 dieną nacistinė Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Sovietų valdžios institucijos ėmė skubiai trauktis iš Lietuvos.
Tuo metu Telšių kalėjime buvo laikomi žmonės, kurių dalis buvo suimti dėl politinių priežasčių. Artėjant frontui, kaliniai nebuvo paleisti į laisvę.
Naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją jie buvo išvežti į Rainių miškelį.
Ten įvyko žudynės, kurių atminimas iki šiol gyvas Žemaitijoje ir visoje Lietuvoje.
Miškelyje aptiktas sukrečiantis vaizdas
Birželio 28 dieną Rainių miškelyje buvo atkasti nužudytųjų palaikai.
Paaiškėjo, kad aukos buvo ne tik nušautos – daugelis jų prieš mirtį patyrė itin žiaurius kankinimus.
Istoriniai tyrimai liudija, kad Rainiuose buvo nužudyti 73 Telšių kalėjimo kaliniai, o dar trys mėginę pabėgti kaliniai nušauti prie Džiuginėnų.
Dėl sunkių sužalojimų net 46 Rainiuose rastų žmonių palaikai liko neatpažinti.
Kas buvo šie žmonės?
Tarp aukų buvo mokytojų, gimnazistų, ūkininkų, valstybės tarnautojų, darbininkų ir kitų įvairių profesijų žmonių.
Daugelis jų sovietų valdžios buvo laikomi politiškai nepatikimais.
Jų likimus nulėmė ne teisingas ir nepriklausomas teismo procesas, o okupacinės represinės sistemos sprendimai.
Tragediją mėginta ištrinti iš atminties
Apie Rainių žudynes pradėta kalbėti jau 1941 metais, tačiau sovietų valdžiai vėl okupavus Lietuvą tragedijos atminimas buvo slopinamas.
Artimieji ir vietos gyventojai aukų nepamiršo. Žinios apie įvykius buvo perduodamos šeimose, o pasakojimai ir istorinė medžiaga išsaugoti nepaisant draudimų.
Tik Atgimimo laikotarpiu atsirado galimybė plačiai ir viešai kalbėti apie šį nusikaltimą.
1991 metų birželio 23 dieną, minint žudynių 50-metį, buvo pašventinta Rainių Kančios koplyčia. Ji tapo ne tik konkrečios tragedijos, bet ir sovietinių represijų aukų atminimo vieta.
Praėjo 85 metai, tačiau tragedija nepamiršta
2026 metais nuo Rainių žudynių sukako 85 metai.
Šiandien žinoma, kada ir kur įvykdytas nusikaltimas, nustatyti jo organizavime dalyvavę sovietų represinių institucijų pareigūnai. Tačiau ne kiekviena paskutinių kalinių gyvenimo valandų detalė galėjo būti atkurta – iš į Rainių miškelį išvežtų aukų niekas neišgyveno.
Rainių istorija primena, kaip okupacinė valdžia galėjo atimti žmonių laisvę, gyvybę ir net teisę būti prisimintiems. Tačiau pastarojo tikslo pasiekti nepavyko.
Praėjus daugiau kaip aštuoniems dešimtmečiams, aukų vardai ir jų likimai tebėra Lietuvos istorinės atminties dalis.
