Kamilė Lukauskytė
Kaune įvykęs incidentas pribloškė net visko mačiusius teisėsaugos pareigūnus. Viename daugiabutyje gyvenanti šeima patyrė tikrą siaubą, kai į jų namus netikėtu būdu pateko vyras. Tai, kas nutiko vėliau, tapo baudžiamosios bylos dalimi, o nukentėjusios nepilnametės patirti išgyvenimai buvo vertinami net dviejų instancijų teismuose.
Viskas prasidėjo prie daugiabučio
2024 metų rugpjūčio 20-osios vakarą Kaune, Baltų prospekte, nutiko sunkiai suvokiamas incidentas.
Prie daugiabučio atėjęs vyras, teismo medžiagoje vadinamas Sergejumi, nusprendė į butą patekti ne pro įprastas duris.
Jis atsinešė kopėčias, pastatė jas prie pastato ir užlipo iki antro aukšto balkono.
Pro atidarytas balkono duris vyras pateko į butą, nors ten gyvenantys žmonės jo įsileisti nenorėjo.
Tuo metu namuose buvo moteris ir trys nepilnametės mergaitės.
Tačiau netikėtas įsibrovimas tebuvo pradžia.
Namuose prasidėjo siaubingos akimirkos
Į butą patekęs vyras priėjo prie savo nepilnametės įdukros ir pradėjo prieš ją smurtauti.
Teismo nustatytomis aplinkybėmis, mergaitė sulaukė mažiausiai trijų smūgių kumščiu į pilvą. Vyras taip pat smogė jai į nugarą ir tempė už plaukų.
Bandydama apsiginti nepilnametė buvo pastumta ir pargriauta ant grindų.
Tačiau smurtas nesiliovė. Ant grindų gulėjusiai mergaitei vyras dar mažiausiai tris kartus spyrė į įvairias kūno vietas.
Po incidento medikai nustatė kaklo nubrozdinimą ir kraujosruvą ant dilbio.
Nors fiziniai sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas vėliau atkreipė dėmesį ir į mergaitės patirtą baimę.
Paaiškėjo dar viena šokiruojanti aplinkybė
Nagrinėjant bylą išaiškėjo, kad vyrui jau anksčiau buvo uždrausta lankytis šiame būste.
Toks apribojimas jam buvo nustatytas kitame tyrime.
Nepaisydamas draudimo, vyras pasirinko neįprastą kelią – į šeimos namus pateko per balkoną.
Ši aplinkybė tapo svarbi vertinant ne tik patį įsibrovimą, bet ir nepilnametės patirtą nesaugumo jausmą.
Juk incidentas įvyko ten, kur vaikas turėtų jaustis saugiausiai – savo namuose.
Teismas paskelbė sprendimą
Pirmosios instancijos teismas vyrą pripažino kaltu dėl šeimos narės nežymaus sveikatos sutrikdymo ir būsto neliečiamumo pažeidimo.
Jam paskirta vienų metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra.
Taip pat nuspręsta nepilnametei priteisti 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau nukentėjusiosios atstovas su kompensacijos dydžiu nesutiko.
Jis kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, pabrėždamas, kad mergaitė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprų emocinį sukrėtimą.
Sprendimas buvo pakeistas
Kauno apygardos teismas sutiko, kad iš pradžių nustatyta kompensacija nepakankamai atspindi nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus.
Teisėjai atsižvelgė į jos amžių, smurto intensyvumą ir aplinkybę, kad užpuolimas įvyko namuose.
Nors nenustatyta, kad fiziniai sužalojimai sukels ilgalaikių medicininių pasekmių, tai nereiškia, jog patirtas išgąstis ir stresas buvo nereikšmingi.
Galiausiai neturtinės žalos atlyginimas padidintas iki 2 000 eurų.
Kitos nuosprendžio dalys liko nepakeistos.
Vyrui nustatyti griežti įpareigojimai
Laisvės apribojimo laikotarpiu nuteistasis privalo laikytis kelių sąlygų.
Jis turi dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nustatytu nakties metu būti namuose.
Vyrui taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su nukentėjusiąja.
Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo sveikatos problemas, tačiau pabrėžė, kad jos negali būti laikomos svarbesnėmis už nukentėjusio vaiko interesus.
Ši istorija paliko skaudų priminimą
Kaune įvykusi istorija primena, kad smurtas artimoje aplinkoje gali prasidėti net ten, kur žmogus tikisi būti apsaugotas nuo išorinio pavojaus.
Šiuo atveju vyras ne tik nepaisė draudimo lankytis būste, bet ir pasirinko neįprastą būdą į jį patekti.
Teismas pripažino, kad vertinant prieš vaiką panaudotą smurtą svarbu atsižvelgti ne vien į matomus sužalojimus, bet ir į patirtą baimę bei emocinį skausmą.
Būtent tai tapo lemiamu argumentu padidinant nepilnametei priteistą kompensaciją.
