Kamilė Lukauskytė
Lietuvos gyventojai gali susidurti su dar vienu nemaloniu ekonominiu išbandymu. Brangstančios dujos, nafta ir jos produktai jau didina verslo sąnaudas, o aukštesnės palūkanos papildomai apsunkina įmonių finansavimą. Tačiau ekonomistai perspėja, kad blogiausia gali būti ne vien tai, jog parduotuvėse ar degalinėse teks mokėti daugiau. Jei nepalankios tendencijos užsitęs, smūgis gali persikelti į visą Lietuvos ekonomiką.
Dujos pabrango net 150 procentų
Vienas didžiausių galvos skausmų šiuo metu – energijos išteklių kainos. TV3 kalbinti pramonės atstovai teigia, kad įmonės jau dabar jaučia išaugusias dujų sąnaudas.
Šiauliuose veikiančios vėdinimo įrangos gamyklos vadovas Ignas Sokolnikas pasakojo, kad dujos naudojamos gamybos procesuose, todėl jų pabrangimas tiesiogiai atsiliepia įmonės kaštams. Jo teigimu, dujų kainos gamybai per trumpą laiką išaugo keliasdešimt procentų.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Europoje dujų kaina pasiekė apie 80 eurų už megavatvalandę – maždaug 150 proc. daugiau nei prieš metus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius įspėja, kad kainai artėjant prie maždaug 90 eurų už megavatvalandę ribos dalis įmonių gali pradėti mažinti gamybos pajėgumus.
Tai jau būtų visai kitokio masto problema.
Brangsta ne tik dujos – spaudimas kaupiasi iš kelių pusių
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pramonė kol kas demonstruoja atsparumą – antrąjį metų ketvirtį apdirbamosios gamybos augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje.
Tačiau žvelgiant į ateitį optimizmo mažiau. Prie brangstančios energijos prisideda ir padidėjusios palūkanos bei stiprėjanti Kinijos konkurencija Europos rinkoje.
Verslui tai reiškia labai paprastą pasirinkimą: arba absorbuoti didesnes sąnaudas ir susitaikyti su mažesniu pelningumu, arba dalį jų perkelti į galutinę produkto kainą.
Būtent antrasis variantas gali būti skaudžiausias vartotojams.
Galutinę kainą gali pajusti kiekvienas
Pramonininkai jau dabar įspėja, kad išaugusios energijos ir žaliavų kainos anksčiau ar vėliau atsispindės lentynose.
Pasak V. Janulevičiaus, ypač pažeidžiamos energetikai ir naftai jautrios pramonės šakos, įskaitant chemijos bei plastikų gamybą. Kai brangsta tiek energija, tiek naftos pagrindu gaminamos žaliavos, gamintojams tampa vis sunkiau išlaikyti ankstesnes kainas.
Todėl brangimas gali ateiti ne vienu dideliu šuoliu. Dalis produktų gali brangti iš karto, o kiti pokyčiai vartotojus pasiekti po kelių mėnesių.
Maisto kainos kol kas stabdo infliaciją
Įdomu tai, kad vienas svarbus veiksnys kol kas veikia priešinga kryptimi.
N. Mačiulis teigia, kad Lietuvos infliaciją šiuo metu pristabdė maisto produktų kainos – jos yra maždaug 2 procentais mažesnės nei prieš metus. Tačiau ekonomistas perspėja, kad žaliavų rinkose jau brangsta grūdai.
Jeigu ši tendencija išsilaikys, pigesnio maisto efektas gali greitai išnykti.
Tai reiškia, kad gyventojų piniginėms vienu metu gali smogti keli skirtingi veiksniai: brangesnis kuras, energetika, žaliavos ir galiausiai maistas.
Baisiausias scenarijus – ekonomikos nuosmukis
Tačiau labiausiai neramina ne pats kainų augimas.
N. Mačiulis neatmeta scenarijaus, kad ilgiau trunkantis energijos brangimas, sutrikusios energijos tiekimo grandinės, JAV prekybos politika ir didėjantis prekybinis konfliktas tarp Europos Sąjungos ir Kinijos gali pristabdyti ne tik atskiras pramonės šakas, bet ir visą ekonomiką.
Kitaip tariant, Lietuvai gali tekti susidurti su nemalonia kombinacija: aukštesnės kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas.
Tokioje situacijoje gyventojai pajustų ne tik brangesnį pirkinių krepšelį. Įmonės galėtų atidėti investicijas, mažinti gamybą ar atsargiau samdyti darbuotojus.
Infliacija gali siekti 5–6 procentus
TV3 kalbinti ekonomistai šiuo metu prognozuoja, kad vidutinė metinė prekių ir paslaugų infliacija Lietuvoje šiemet gali siekti 5–6 procentus.
Tai dar nereiškia, kad kiekvienas produktas pabrangs būtent tiek. Vienos prekės gali brangti gerokai daugiau, kitų kainos gali išlikti stabilios ar net mažėti.
Tačiau bendras kainų lygis gyventojams tampa vis svarbesniu rūpesčiu.
Verslas prašo valdžios neapsunkinti situacijos
Verslo atstovai tikisi, kad valstybė bent jau nesukurs papildomos naštos.
I. Sokolnikas ragina užtikrinti aiškią mokestinę sistemą, vengti perteklinės biurokratijos ir naujų reikalavimų, kurie dar labiau didintų įmonių sąnaudas.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat kalbėjo apie galimybę kritiniu atveju padėti energetiškai imlioms pramonės įmonėms. Tarp svarstomų priemonių minima galimybė didesnėms pramonės įmonėms suteikti elektros kainos kreditą, kuris tam tikrais atvejais galėtų sumažinti jų elektros kainą beveik trečdaliu.
Tačiau valstybės pagalba nėra nemokama – ją galiausiai finansuoja mokesčių mokėtojai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad bet kokios pagalbos priemonės kainuoja viešiesiems finansams.
Viskas priklausys nuo to, kas vyks pasaulyje
Ekonomistai pabrėžia, kad dalis problemų galėtų greitai sumažėti, jei atslūgtų geopolitinė įtampa ir normalizuotųsi svarbios energijos tiekimo grandinės.
Tačiau kol energijos kainos išlieka aukštos, o geopolitinis neapibrėžtumas niekur nedingsta, Lietuvos verslas ir gyventojai turi ruoštis ne vien galimam kainų augimui.
Didžiausias pavojus – scenarijus, kai brangimas pradeda stabdyti gamybą, investicijas ir ekonomikos augimą.
Todėl šįkart klausimas jau ne vien „kiek pabrangs prekės?“. Kur kas svarbiau – ar naujas energijos kainų šokas netaps pradžia gerokai didesnių Lietuvos ekonomikos problemų.
