Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika susiduria su įvairiais išoriniais iššūkiais, kurie gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Nors dalis rizikų pasaulinėse rinkose auga, šalies finansų sistema kol kas išlieka stabili ir atspari. Nekilnojamojo turto rinka išlaiko aktyvumą, tačiau kartu stiprėja diskusijos dėl galimo kainų tvarumo. Gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka paskolų palūkanų pokyčiai ir jų įtaka kasdieniams finansams.
Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Lietuvos banko finansinio stabilumo departamento vadove Nijole Valinskyte.
Atskleidė, kokia šiuo metu ekonomikos padėtis Lietuvoje
Iššūkių šiemet, kaip ir pastaraisiais metais, netrūksta tiek ekonomikai, tiek finansų sistemai. Tačiau iš esmės Lietuvos ekonomika, finansų sistema ir ypač bankų sektorius yra atsparūs ir kol kas reikšmingesnių turbulencijų nepatiria.
Taip galima sakyti todėl, kad Lietuvos įmonės yra pakankamai atsparios ir verslios – jos randa išeičių ir kol kas turi likvidumo atsargas bei tam tikrų rezervų. Todėl šie įvykiai įmonių būklės reikšmingai nepaveikė, taip pat ir finansų sistema išliko iš esmės nepaveikta. Galbūt tam tikrų paskolų kokybės suprastėjimo ženklų galima matyti, tačiau tai nėra reikšmingi pokyčiai.
Mes daugiausia stebime visą būsto rinką ir ekonomiką plačiąja prasme. Kol kas būsto rinka išlieka itin aktyvi. Aktyvumas iš esmės labai panašus į 2025 metus, kai buvo tam tikras suaktyvėjimas po aukštų palūkanų normų aplinkos.
Vertinant pagal būsto sandorių skaičių, jis apie 10 proc. viršija ilgalaikę tendenciją. Tai rodo aktyvumo ženklus – paklausa išlieka didelė, o pasiūla kol kas nespėja paskui paklausą. Todėl išskyrėme atskirą naują riziką, vėl sugrįžusią į mūsų rizikų vertinimus – netvaraus būsto kainų augimo riziką.
Pasakė, ar rudenį sulauksime krizės
Žmonėms aktualiausia stebėti ne Europos Centrinio banko palūkanų normų sprendimus, o juos atspindinčius EURIBOR indeksus, kadangi didžioji dauguma būsto paskolų yra susieta su EURIBOR indeksu. Šie indeksai šiemet jau yra paaugę maždaug 0,4 procentinio punkto. Tai reiškia, kad būsto paskolų palūkanų normų augimo rizika jau yra įskaičiuota.
EURIBOR indeksai jau yra pakilę apie 0,4 procentinio punkto, todėl tiek maždaug ir gali tikėtis žmonės, kad, atėjus palūkanų normų perskaičiavimo laikotarpiui, jos gali būti didesnės. Šis palūkanų normų padidėjimas jau įskaičiuoja numanomus Europos Centrinio banko sprendimus dėl palūkanų normų. Kol kas apie tokį palūkanų normų padidėjimą ir galima kalbėti.
Girdime, kad jau nuo rudens artėja krizė. Kokia ji laukia?
Krizė – yra labai dažnai vartojamas žodis. Šiuo metu, vertinant ekonomikos raidą, to tikrai nevadintume krize – greičiau tai lėtesnis ekonomikos augimas.
Dėl išaugusių energijos išteklių kainų, vis dėlto neprognozuojame tokio didelio šoko, kokį Lietuvos ekonomika jau yra patyrusi – pavyzdžiui, 2022 metais ar net per pandemiją. Tuos šokus tiek ekonomika, tiek gyventojai, tiek įmonės atlaikė. Šis galimas sulėtėjimas yra mažesnis, todėl apie didelę krizę tikrai nekalbame.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
