Kamilė Lukauskytė
Po galingos audros dalis gyventojų liko be elektros, o kartu kilo ir nemalonus klausimas: jeigu ESO moka dividendus, kas galiausiai apmoka milijoninius tinklo remonto bei kompensacijų kaštus? Politikas Remigijus Žemaitaitis pareikalavo atsakymų, tačiau ESO pateikia visai kitą versiją.
Audrai nusiaubus dalį Lietuvos, gyventojams teko ne tik laukti, kol bus atkurta elektra, bet ir spręsti kasdienes problemas, kurias sukėlė elektros tiekimo sutrikimai.
Tačiau kartu iškilo ir finansinis klausimas – kas apmoka žalą, kai audra išverčia elektros tinklo atramas, nutraukia laidus, sugadina infrastruktūrą ir dėl ilgai neatkurto tiekimo gyventojams priklauso kompensacijos?
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis viešai suabejojo, ar dalis šių išlaidų galiausiai nėra perkeliama ant vartotojų pečių. Jo klausimus ypač paskatino ESO mokami dividendai.
Žemaitaitis: kodėl už tai turi mokėti gyventojai?
Politikas viešai kėlė klausimą, kodėl gyventojai turėtų prisidėti prie ESO patiriamų nuostolių, jeigu bendrovė tuo metu išmoka dividendus.
Jo teigimu, po ankstesnių audrų jau buvo kalbama apie būtinybę gerinti tinklo atsparumą ir pasiruošimą ekstremaliems orams. Todėl šįkart vėl susidūrus su dideliais elektros tiekimo sutrikimais kilo klausimų dėl bendrovės atsakomybės.
„Kodėl aš turiu kompensuoti padarytus nuostolius iš savo sumokamų už elektrą mokesčių, kai tuo momentu jie išsimokėjo dividendus?“ – klausė R. Žemaitaitis.
Tačiau čia svarbu atskirti politiko keliamą klausimą nuo to, kaip iš tikrųjų apskaičiuojami elektros skirstymo tarifai.
ESO: vartotojai audros nuostolių per tarifą nekompensuoja
ESO atstovė Rasa Juodkienė pateikė kategorišką atsakymą – bendrovė neigia, kad audros metu patirti nuostoliai ar gyventojams mokamos kompensacijos tiesiogiai perkeliami į elektros skirstymo tarifą.
Pasak jos, po audros ESO patiria įprastai reguliuojamai veiklai priskiriamas tinklo remonto ir techninės priežiūros sąnaudas. Tai gali būti nutrūkusių laidų, atramų ir kitų tinklo elementų atstatymas.
Tuo metu kompensacijos vartotojams dėl per ilgai neatkurto elektros tiekimo, ESO teigimu, dengiamos iš pačios bendrovės finansinio rezultato, o ne papildomai įtraukiamos į vartotojų tarifą.
Kitaip tariant, ESO pozicija tokia: teiginys, kad gyventojai tiesiogiai kompensuoja bendrovės audros nuostolius savo sąskaitomis, nėra teisingas.
Kaip apskritai nustatoma elektros skirstymo kaina?
ESO taip pat atkreipia dėmesį į kitą svarbią detalę.
Elektros skirstymo tarifas nėra sudaromas taip, kad kiekvienai konkrečiai audrai būtų pridedama atskira suma. Tarifą nustatant vertinamos reguliuojamos veiklos sąnaudos ir investicijos ilgesniu laikotarpiu.
Galutinį reguliuojamos veiklos sąnaudų vertinimą atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Tai reiškia, kad audros padarinių finansavimo klausimas yra sudėtingesnis nei paprasta schema „ESO patyrė nuostolių – gyventojai už juos sumokėjo“.
ESO pabrėžia, kad kompensacijos už ilgiau nei 72 valandas neatkurtą elektros tiekimą nėra įtraukiamos į tarifą ir neturėtų dėl to didinti elektros skirstymo kainos.
O kaip tada su dividendais?
Būtent ši vieta tapo pagrindiniu politiko klausimu.
ESO nurodo, kad nuo 2022 metų bendrovės dividendai buvo išlaikyti 30 mln. eurų per metus lygyje. Bendrovės teigimu, nepaisant dividendų, didžioji dalis generuojamų pinigų srautų lieka įmonėje ir naudojama investicijoms.
ESO argumentas – prioritetas skiriamas infrastruktūros plėtrai, tinklo atsparumui ir investicijoms.
Taigi pati bendrovė nemato tiesioginio prieštaravimo tarp dividendų mokėjimo ir išlaidų tinklo atsparumui.
Vis dėlto po naujausios audros šis klausimas tapo gerokai garsesnis.
Po audros atsistatydino ESO vadovas
Prie viso to prisidėjo ir dar viena reikšminga aplinkybė.
Po audros iš ESO vadovo pareigų traukiasi Renaldas Radvila. Jo paskutinė darbo diena numatyta rugsėjo 30-ąją.
ESO valdyba priėmė jo atsistatydinimą, o „Ignitis grupė“ paskelbė, kad bendrovėje bus pradėta naujo vadovo atranka.
R. Radvila prisiėmė atsakomybę ir pripažino, kad po ankstesnės 2024 metų audros buvo inicijuota nemažai pokyčių, tačiau, jo vertinimu, nebuvo padaryta visko, ką buvo galima padaryti.
Nuo spalio 1 dienos laikinai ESO vadovaus Audrius Ruseckas.
Ginčas tik prasideda?
Todėl šiuo metu susiduria dvi skirtingos istorijos pusės.
Politikai klausia, ar bendrovė, mokėdama dividendus ir kartu susidurdama su didelėmis audrų pasekmėmis, pakankamai investuoja į tinklo atsparumą ir ar dalis kaštų galiausiai nepatenka ant vartotojų pečių.
ESO atsako, kad kompensacijos už ilgai neatkurtą elektros tiekimą nėra perkeliamos į tarifus, o dividendai nuo 2022 metų išlaikomi minimaliame 30 mln. eurų lygyje.
Todėl pagrindinis klausimas dabar tampa ne vien „kas moka už audros nuostolius?“, bet ir tai, ar dabartinis ESO finansavimo, investicijų ir dividendų modelis yra pakankamas tam, kad kita didelė audra nesukeltų tokio paties masto problemų gyventojams.
