Kamilė Lukauskytė
Kol vienose Baltijos šalyse saugumo klausimai mokyklose tampa kasdienio pasirengimo dalimi, Lietuvoje vis dar kyla klausimas – ar mūsų ugdymo įstaigos būtų pasiruošusios realiai grėsmei?
Estijos Tartu mieste, esančiame maždaug už 45 kilometrų nuo Rusijos sienos, mokyklų saugumui skiriamas ypatingas dėmesys. Čia darbuotojai ant langų klijuoja specialias apsaugines plėveles. Jų paskirtis – sumažinti riziką, kad sprogimo metu išdužęs stiklas sužeistų mokinius ir mokytojus. Tokios priemonės pasirinktos atsižvelgiant ir į Ukrainos patirtį.
Tartu valdžia planuoja apsaugines plėveles įrengti dešimtyse mokyklų ir darželių. Tačiau pasirengimas neapsiriboja vien langais. Mokyklose numatomi evakuacijos keliai, parenkamos vietos, kuriose žmonės galėtų saugiai slėptis, o jose kaupiamos būtiniausios atsargos. Tai reiškia, kad galimos krizės scenarijus iš anksto bandoma paversti konkrečiu veiksmų planu.
Estijos mokyklų vadovai pripažįsta, kad ankstesni incidentai parodė, kaip greitai nežinomybė gali sukelti paniką. Todėl dabar siekiama ne tik fiziškai apsaugoti pastatus, bet ir išmokyti mokytojus bei vaikus, kaip elgtis pavojingoje situacijoje.
Lietuvoje panašių klausimų taip pat daugėja. Kad būtinybė ruoštis nėra vien teorinė, priminė šiemet į šalies oro erdvę įskridęs dronas. Tuomet daliai gyventojų buvo pateikti perspėjimai ieškoti priedangos, tačiau incidentas išryškino ir kai kurių mokyklų pasirengimo spragas.
Lietuvos mokyklų vadovai atkreipia dėmesį, kad pasirengimo lygis skirtingose savivaldybėse nėra vienodas. Kai kur jau numatytos priedangos ir evakuacijos procedūros, tačiau kitur mokyklų administracijoms tenka pačioms spręsti, kaip geriausiai pasirūpinti mokinių saugumu.
Tai kelia esminį klausimą: ar vaikų saugumas krizės metu neturėtų būti vienodai užtikrinamas visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kurioje savivaldybėje yra mokykla?
Civilinės saugos pratybos, aiškūs evakuacijos maršrutai, priedangos ir darbuotojų parengimas nebūtinai reiškia, kad šalis laukia karo. Priešingai – pasirengimas gali būti skirtas tam, kad netikėtos situacijos metu žmonės nepasimestų ir žinotų, ką daryti.
Estijos pavyzdys rodo, kad apie saugumą galima galvoti dar tada, kai nėra tiesioginės grėsmės. Lietuvai belieka atsakyti, ar norime ruoštis iš anksto, ar laukti dar vieno incidento, kuris priverstų iš naujo klausti, ar mūsų mokyklos iš tiesų yra pasiruošusios apsaugoti vaikus.
